О платежных слитках-гривнах, обращавшихся в Великом княжестве Литовском с последней четверти 14 до конца 15 века

LTStraipsnyje nagrinėjami mokėjimams skirti lydiniai-grivinos, vartoti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV a. paskutiniojo ketvirčio iki XV a. pabaigos. Atkreipiamas dėmesys, kad geresniam problematikos pažinimui trukdo rašytinių šaltinių stoka. Dėl to itin reikšmingi tampa lobiai ir jų visuminis nagrinėjimas, tačiau daugelyje šiuolaikinių tyrimų apie nagrinėjamo laikotarpio pinigus jų autoriai dažnai apsiriboja lobių analizavimu pagal dabartines administracines sienas. Tokių tyrimų rezultatai gaunasi vienašališki ir netgi tendencingi. Straipsnyje bandoma to išvengti analizuojant išlikusias grivinas platesnėje teritorijoje, pasinaudojant baltarusių, lenkų, rusų, lietuvių, vokiečių, čekų numizmatikos istorijos tyrinėtojų darbais. Straipsnis iliustruojamas išlikusių grivinų atvaizdais, pateiktos dvi sudarytos lentelės. Pirmoje – lydinių-grivinų pagrindiniai tipai, antroje – rasti užfiksuoti lobiai su lietuviškais „tribriauniais“ lydiniais, kuriuos galima priskirti grivinoms. Gale yra priedas – 2003 m. Minsko srityje, Molodečno rajone prie kaimo Litva rasto lobio, datuojamo XV a. pirmuoju trečdaliu, aprašymas. Sidabro grivinos ir jų atkirsti „rubliai“ LDK vartoti dar iki XV a. pabaigos, tačiau tai buvo archaiška atsiskaitymo pirniginė priemonė, kurią, tobulėjant kaldinimo technikai Centrinėje Europoje ir pačioje Lietuvoje, išstūmė įvairių nominalų standartinės monetos. Lietuvos valdovų ižde per mokesčius surinkti ir sukaupti sidabro lydiniai vėliau veikiausiai buvo panaudojami monetų kaldinimui.Reikšminiai žodžiai: Grivina; Grivna; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuviškos grivinos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sandinaviška grivina; Černigovo grivina; Chernigov hryvnia; Hryvnia; Hryvnias; Lithuanian hryvnia; Scandinavian hryvnia; The Grand Duchy of Lithuania.

ENThe article deals with alloys-hryvnia, used for payments in the Grand Duchy of Lithuania from the last quarter of the 14th century to the end of the fifteenth century. Attention is drawn to the fact that the lack of written sources hinders the knowledge of important problems. As a result, treasures and their examination become more and more important, but in many contemporary studies regarding the money of the period in question their authors often limit themselves to analysing treasures based on the current administrative boundaries. The results of such studies are unilateral and even biased. The article tries to avoid this by analysing the remaining hryvnia in the wider area, taking advantage of the works of Belarussian, Polish, Russian, Lithuanian, German, Czech numismatic history researchers. The article is illustrated with images of surviving hryvnia; two tables are presented. The first one presents the main types of alloys-hryvnia, the second - found, recorded treasures with Lithuanian "triangular" alloys, which can be attributed to hryvnias. The end of the article bears an appendix - the description of a treasure found in 2003, in the Minsk Voblast, Maladzyechna area, near the village Litva, dating back to the first third of the 15th century. The Grand Duchy of Lithuania used the silver hryvnias and their separate "roubles" until the end fifteenth century. However, it was an archaic mean of payment that, as minting techniques were getting more and more advanced in Central Europe and in Lithuania itself, was replaced by standard coins of various denominations. In the Treasury of the rulers of Lithuania, silver alloys, collected and accumulated with taxes, were later used when minting coins.

• Labanoro lobio Prahos grašiai Lietuvos muziejų rinkiniuose / Vytautas Smilgevičius. Archaeologia Lituana. 2001, t. 2, p. 119-143.
• Sidabro lydinių ir monetų radiniai Kernavėje / Aleksiejus Luchtanas. Numizmatika. 2000, t. 1, p. 67-84.
• Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis : (XIV a. pabaiga) / Eduardas Remecas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003. 107 p.