Istoriniai veidrodžiai Lietuvoje

LTStraipsnyje istoriškai tyrinėjami veidrodžiai kaip profesionaliosios dailės kūriniai. Autorė siekia pristatyti istorinius veidrodžių tipus, jų formų bei funkcijų raidą Vakarų Europoje ir Lietuvoje bei aptarti Lietuvoje buvusius ir muziejuose išlikusius istorinių veidrodžių tipus bei jų paskirtį. Autorė pateikia veidrodžio sąvokos apibrėžimą, nagrinėja šios sąvokos istorinius bei teorinius niuansus. Straipsnyje pristatoma veidrodžio funkcinė ir techninė istorija nuo veidrodžio kaip vien tualetinio reikmens naudojimo iki kambario interjero elemento ir paprasto namų apyvokos daikto šiais laikais. Nagrinėjama veidrodžio gamybos ir panaudojimo įvairovė skirtingose epochose nuo pietvakarių Anatolijoje kasinėjimų metu pirmojo rasto veidrodžio, datuojamo 6200 m. pr. Kr., iki šių dienų. Išsamiai išnagrinėtas Lietuvos veidrodžių paveldas – muziejuose išlikę pavyzdžiai ir ikonografiniai šaltiniai. Autorės teigimu, ankstyviausias veidrodis, įrašytas Lietuvos valstybinėje apskaitoje, datuojamas XVII amžiaus pabaiga. Straipsnyje aptariami Lietuvoje išlikę veidrodžiai, jų tipai, dekoras ir paskirtis, bandoma nustatyti ir įvardinti manufaktūras, kuriose jie gaminti. Daroma išvada, kad veidrodis yra neatskiriamas Lietuvos dailės paveldas, reikalingas išsamesnių tyrimų, nes veidrodžių gamyba, apdaila ir naudojimas leidžia ne tik suprasti atitinkamo laikotarpio meną, bet ir atskleisti tam tikro laikotarpio socialinių sluoksnių gyvenimą, jų madas ir stilių.Reikšminiai žodžiai: Caminiera; Inkrustacija; Intarsija; Muziejiniai rinkiniai; Psichė; Urečės stiklo manufaktūra; Veidrodis; Veidrodžiai Lieuvos muziejuose; Veidrodžių formos ir tipai; Caminiera; Inlay; Intarsia; Mirror; Mirrors in Lithuanian museums; Museum collection; Psyche mirror; Types and forms of mirrors; Urecze glass manufacture.

ENMirror heritage is an integral part of the art heritage in Lithuania. It is a rich and abundant niche which has not yet been widely explored in the historiography of Lithuania. This article pretends to be the first step towards the analysis of re­maining mirrors in Lithuanian museums and exploration of their usage and forms development. A decision to classify mirrors by their purpose in Western Europe revealed their development from toilet usage to room decoration. Such classification helped creating a context for an in-depth comprehension of lost and still remaining historical mirrors in Lithuania. It also allows reconstructing the types of remaining mirrors in Lithuanian museums and understanding the development of their forms. All this indicates that further exploration of this decorative work of art is as necessary as it is fruitful - it can expand our knowledge about the specifics of everyday or solemn life in various social strata, about the changes in style and fashion, about the decoration and its usage. [From the publication]

• Psichologija / Psychology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History