Popierinių apmušalų gamybos ištakos ir raida Vakarų Europoje bei jų naudojimas Lietuvos XVII-XX a. pradžios interjeruose

LTStraipsnyje pristatoma popierinių apmušalų (tapetų) raida Vakarų Europoje ir tokių apmušalų naudojimo praktika XVII–XX a. pradžioje Lietuvoje, siekiant parodyti, kad tai svarbi, bet Lietuvoje beveik netyrinėta ir smarkiai sunaikinta kultūros paveldo dalis. Šis tyrimas rodo, kad Lietuvos gyvenamųjų namų inventoriuose XVII a. pasitaikantys špalerių ar koltrinų paminėjimai kai kuriais atvejais gali reikšti ne tik austus, bet ir popierinius apmušalus. XVIII a. antrosios pusės archyviniuose šaltiniuose jau atsiranda popierinių apmušalų formuluotė, kuri rodo, jog Lietuva buvo bendraeuropinės rinkos dalis. Įrašai archyviniuose šaltiniuose liudija, kad popieriniai sienų apmušalai buvo naudojami ne tik pasaulietinėje, bet ir bažnytinėje aplinkoje. XVI–XVII a. tokiu būdu patalpas daugiausia dekoravo žemesnieji ir vidurinieji gyventojų sluoksniai, augant marginto popieriaus kiekiui ir kokybei, XVIII a. pirmojoje pusėje tokio tipo apmušalai imti vis dažniau naudoti diduomenės aplinkoje. XVIII a. antrojoje pusėje pradėta diegti, o XIX a. ištobulinta mašininė ruloninio popieriaus gamyba popierinius apmušalus pavertė neatsiejama interjerų dekoro dalimi. Šis darbas atskleidžia, kad analizuojant pasaulietinių interjerų sienų dekorą, popieriniai apmušalai tampa vertingu objektu ne tik siekiant perprasti sienų ornamentavimo istoriją, bet ir ganėtinai iškalbingai liudija apie popieriaus gamybos, dekoravimo raidą ir pažangą bei atspindi įvairių visuomenės sluoksnių estetinio skonio kaitą.Reikšminiai žodžiai: Dominoteriai; Interjerai; Koltrinos; Popieriniai apmušalai; Popieriniai apmušalai (tapetai); Tapetai; Vakarų Europa; Coltrines; Dominoters; Flock wallpaper; Interiors; Interrior; Lithuania; Paper drapes; Tapetum; Wallpaper; West Europe; Western Europe.

ENThe article presents the development of paper tapestries (wallpapers) in West Europe and their practical use in Lithuania in the 17th c.–beg. of the 20th c. in order to reveal that it is an important but almost unanalysed and severely damaged part of cultural heritage in Lithuania. The research reveals that the references to hand-woven wall tapestry from wool or silk in the inventories of the Lithuanian residential houses of the 17th c. in some cases may mean not only weaved, but paper tapestries, as well. In the archival sources of the second half of the 18th c., a formulation of paper tapestries appeared. It reveals that Lithuanian was a part of inter-European market. The records in archival sources reveal that paper tapestries were used not only in secular environment but in church environment, as well. In the 16th–17th c., usually the residents of middle or lower class decorated their premises in this way. The quality and amount of coloured paper was increasing, therefore in the first half of the 18th c. such tapestries were more and more often used in the environment of noblemen. In the second half of the 18th c., machine manufacturing of roll paper was started to be used and, in the 19th c., it was developed. Such production made the paper tapestries an inseparable part of the interior décor. The work reveals that in the analysis of the wall décor of secular interiors, paper tapestries become a valuable object not only in order to comprehend the history of wall ornamentation but in order to reveal the development of paper manufacturing and decoration, as well. Also, it reflects the progress and the change of aesthetic taste in various social classes.