Ragainės urbanistinės raidos bruožai XV-XVIII amžiais

LTStraipsnyje aprašoma Ragainės urbanistinė raida XV–XVIII amžiais. Ragainė dažnai minėta gausiose vokiškose ir lietuviškose publikacijose, tačiau iki šiol nebuvo atlikta išsamesnė senosios gyvenvietės raidos urbanistinė analizė. Ragainės priešistorę, tenykštį apgyvendinimą lėmė specifinės vietos sąlygos. Senoji baltų skalvių pilis Raganita buvo sunaikinta XIII a. pabaigoje. Nuo tada ten pradėjo kurtis Kryžiuočių ordinas. Statant bei perstatant įvairius įtvirtinimus, Ragainės apylinkėse klostėsi tankus piliaviečių tinklas. Įvertinus vietovės strateginę reikšmę, ten buvo įkurtas reikšmingos Ragainės komtūrijos centras, 1397–1409 m. pastatyta didelė mūrinė pilis – svarbiausias Ordino forpostas baltų žemių gilumoje. Po 1422 m. Melno taikos Ragainė ir jos pilis prarado savo išskirtinę strateginę reikšmę, ten toliau gyvavo tik administracinis apylinkių centras. 1549–1563 m. Ragainėje kunigavo Martynas Mažvydas. XV–XVII a. Ragainė būdavo apibūdinama kaip nedidelė gyvenvietė prie reikšmingos pilies. Ji niokota XVII a. karų metais. 1721 m. buvo ištirta Ragainės būklė, pasiūlyta ten įkurti miestą su 200 sodybų. 1722 metais Ragainei buvo suteiktos miesto teisės. 1723 m. sudarytame miesto plėtros plane buvo suprojektuota naujoji miesto dalis su stačiakampiu gatvių tinklu bei taisyklingais užstatymo kvartalais. Plėtotą Ragainės miestą 1757 m. beveik visiškai sunaikino Rusijos kariuomenė. Tuomet sunaikinta naujesnioji Ragainės bažnyčia buvo atstatyta tik 1771 m.Reikšminiai žodžiai: Mažoji Lietuva; Ragainė; Raida; Urbanistika; Urbanistinė raida; Development; Lithuania Minor; Ragainė; Urban development; Urbanization.

ENThe article describes the urbanistic development of Ragainė in the fifteenth – eighteenth centuries. Ragainės is often mentioned in many German and Lithuanian publications; however, a more comprehensive urbanistic analysis of the development of the ancient settlement was not performed until now. The prehistory of Ragainė and the population of the place were determined by specific local conditions. Raganita, an ancient castle of the Baltic tribe of Skalvians, was destroyed at the end of the thirteenth century. Since then, an Order of Crusaders began to settle at that place. As various fortifications were constructed and reconstructed, a dense network of castle mounds developed around Ragainė. In consideration of the strategic importance of the place, the centre of the significant Ragainė Komturei was established there. In 1397–1409, a large stone castle was built and it became the most important outpost of the Order in remote parts of the Balts’ lands. After the Peace Treaty of Meln was concluded in 1422, Ragainė and its castle lost their exclusive strategic importance and remain just an administrative district centre. In 1549-1563, Martynas Mažvydas was a priest in Ragainė. In the fifteenth-seventeenth centuries, Ragainė was described as a small settlement near a significant castle. It was devastated in the wars of the nineteenth century. The condition of Ragainė was investigated in 1721 and it was proposed to establish there a town with 200 homesteads. In 1722, Ragainė was granted city rights. In the city development plan drawn up in 1723, a new part of the city with a rectangular network of streets and regularly built-up quarters was designed. In 1757, the developing city of Ragainė was almost completely destroyed by the Russian army. The newer church of Ragainė destroyed at that time was rebuilt only in 1771.