1542-1678 m. gyvenamojo namo dubeninių koklių krosnis prie Kurpių gatvės Klaipėdoje

LTSvarbios medžiagos, leidžiančios per archeologinius radinius pažvelgti į Klaipėdos miestelėnų buitį, šildymui ir maisto gamybai skirtas patalpas ir tokių įrenginių radimvietes, suteikė 2007-2008 metų archeologiniai kasinėjimai. Straipsnyje aptariama archeologinių tyrinėjimų metu atrasta 1542-1678 m. pastato viduje prie Kurpių gatvės atrasta fragmentiškai išlikusi dubeninių koklių krosnis. Krosnis ir kitoje patalpoje aptiktas fragmentiškai išlikęs virtuvės židinys iliustruoja Europoje dažnai pasitaikančią krosnies projekciją, kai pastaroji buvo kūrenama ir dūmai pašalinami iš kitos patalpos. Koklių analizė pagal spalvą rievėtumą, briauneles, leido išskirti apie 20 koklių, kurie išliko po krosnies sugriuvimo. Visi rasti kokliai buvo kvadratinėmis 12,5 x 12,5 cm ir 13 x 13 cm angomis, 10-11 cm aukščio, 8 cm dugnelių skersmens. Iš keturkampių koklių angų, plokščių sienelių bei XVI-XVII a. ikonografijos galima spręsti, kad kokliai krosnyje buvo integruojami arčiau vienas kito nepaliekant didesnių tarpų. Pasitelkus dvi 1,2 m ir 1 m krosnies kraštines bei maksimalų koklių angų 13 x l 3 cm dydį, buvo apskaičiuota, kad koklius dėliojant 2 cm atstumu vienas nuo kito, trijų sienelių pirmajai krosnies eilei prireiktų apie 22 vienetų koklių. Įvedus sąlyginai aukštį pagal atliktus skaičiavimus 1 metro krosnies statybai reikėtų šiek tiek daugiau nei 150 koklių. Atlikti skaičiavimai koreliuojasi su Bauskės pilies krosnies viršutinės dalies rekonstrukcijos duomenimis.Reikšminiai žodžiai: Dubeniniai kokliai; Glazūra; Koklių tipologija; Krosnies struktūra; Krosnis; Matmenys; Rekonstrukcija; Virtuvės židinys; XVI-XVII a. gyvenamasis namas Klaipėdoje; Dwelling house of 16-17 cent. in Klaipėda; Enamel; Hearth; Oven; Reconstruction; Structure of stove; Tile; Typology of tiles.

ENArchaeological excavations of 2007–2008 provided with significant materials, which allowed familiarising with the everyday life of residents of Klaipėda as well as the premises they used for heating and food production. The article discusses a fragmentally preserved tile oven discovered in a building of 1542–1678 on the Kurpių street. The oven and a fragmentally preserved kitchen fireplace discovered in other premises illustrate the projection of the oven frequently come across in Europe. The analysis of the tiles according to the colour and other aspects allowed distinguishing about 20 tiles, which survived after the demolition of the oven. All the discovered tiles were of 12.5x12.5 cm and 8 cm high. Based on the iconography of 16th–17th c., it can be presumed that the tiles in the oven were integrated close to each other without leaving any wider gaps. By using two 1.2 m and 1 m oven sides and the maximum size 13x13 cm size of the tiles, it was calculated that by placing the tiles 2 cm far from each other, about 22 tiles would requires for the first line of the three sides’ oven. The constructions of a 1 meter oven would require about 150 tiles. The performed calculations correlated with Bauskė’s data on the reconstruction of the upper part of the oven.

• Archeologija / Archaeology
• Istorija / History