Teisėtų lūkesčių principas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo jurisprudencija

• LRKT leidiniai: numerio tekstas

LTKonstitucinis teisėtų lūkesčių principas tiesiogiai nenurodomas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir pakankamai ilgai konkrečiai nebuvo minimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Autorius straipsnyje išsamiai nagrinėja konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, analizuodamas jį įvairiais aspektais. Struktūriškai atskleidžiami šio principo bendrasis supratimas, optimalus įvardijimas ir išvedimas (kildinimas); turinio elementų supratimas ir formulavimas; atskyrimas nuo kitų principų arba priskyrimas tam tikrų principų grupei; taikymo sritis; taikymo intensyvumas arba ekstensyvumas. Straipsnyje gausiai remiamasi Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Konstitucinis Teismas vis dažniau tiesiogiai nurodo ir taiko teisėtų lūkesčių principą, todėl galima manyti, kad jis tapo vienu iš labiausiai viešosios nuomonės formavimosi procesą veikiančių konstitucinės patikros kriterijų. Šis principas savo taikymo diapazonu ir rezonansu ekonomikos krizių laikotarpiu netgi tapo aktualesniu nei teisinės valstybės principas, kurio viso labo elementas jis pats yra. Autoriaus nuomone, teisėtų lūkesčių principas tam tikrose konstitucinės justicijos bylose, bent jau susijusiose su atlyginimų ir pensijų mažinimu, vertas būti tiesiogiai paminėtas Konstitucinio Teismo nutarimų rezoliucijose. Tai leistų teisėtų lūkesčių principą įtvirtinti kaip itin reikšmingą teisinės valstybės principo elementą.Reikšminiai žodžiai: Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Konstitucija; Konstituciniai principai; Konstitucinis teismas; Konstitucinė jurisprudencija; Teisėti lūkesčiai; Teisėtų lūkesčių principas; Constitutional Court; Constitutional jurisprudence; Constitutional principles; European Court of Human Rights; Legitimate expectations; The Constitution; The principle of legitimate expactations.

ENThe constitutional principal of legitimate expectations is not directly named in the Constitution of the Republic of Lithuania and for rather a long time was not specifically mentioned in the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. The authors exhaustively discusses the constitutional principle of legitimate expectations in the article, by analysing it in different aspects. General understanding, optimal naming and origin; understanding and formulation of content elements; separation from other principles or attribution to a group of certain principles; application field; application intensity or extensity are structurally revealed. Lots of references to the jurisprudence of the Constitutional Court and European Human Rights Court is made in the article. The Constitutional Court is more frequently names directly and applies the principle of legitimate expectations, therefore it can be considered that it became one of the constitutional check criteria with major impact on public opinion development process. By its application scope and public response during economic recession periods this principle acquired even more relevance than the principle of legal state, nothing more but an element of which it is. The author believes that the principle of legitimate expectations in certain constitutional justice cases, at least in the ones concerning reduction of wages and pensions, is worth directly mentioning in the resolutions of the Constitutional Court decisions. It would enable to establish the principle of legitimate expectations as in particular important element of the principle of legal state.