Dėl trijų skolinių iš italų kulinarjos

LTStraipsnyje aptariami trys neseniai Lietuvoje paplitę itališkų patiekalų pavadinimai: calzone, carpaccio ir tiramisū. Nė vienas iš jų nėra pateikiamas nei Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, nei tarptautinių žodžių žodynuose. Apie juos nėra įrašų nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, nei Lietuvių kalbos instituto konsultacijų bankuose, taip pat nerasta ir kalbininkų rekomendacijų. Rašytinėje kalboje jie paprastai pasitaiko restoranų valgiaraščiuose. Katrą tikslingiau vartoti – skolinį ar lietuviškos formos leksinį vienetą (jau esantį ar pasidarytą naujadarą), spręstina ištyrus pačius skolinius, jų sandarą, vartoseną, santykius su sistema. Atsiradus poreikiui lietuviškai įvardyti naują realiją, jos pavadinimas kilmės kalba gali būti pakeistas savu pakaitu arba priimamas kaip skolinys, pritaikytas prie lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos sistemos. Straipsnio autoriaus nuomone, kitų šalių tradiciniai patiekalai yra svetimi lietuviams, kaip ir lietuvių kalbai jų pavadinimai, todėl jiems įvardyti neatrodo tikslinga siūlyti savą žodį. Tuo labiau kad vartosenoje jie plinta kaip skoliniai, o kai vartosena neprieštarauja vidinėms kalbos taisyklėms, ji turėtų būti palaikoma. Pageidautina skolinius fonetiškai adaptuoti atsižvelgiant į kalbos, iš kurios jie ateina, tarimą ir juos įforminti morfologiškai, vengiant formų variantiškumo. Remiantis šiais principais teikiamos vartoti šios trys italų patiekalų pavadinimų formos: kalconė (2-osios kirčiuotės, moteriškosios giminės), karpačio (nekaitomas, vyriškosios giminės) ir tiramisu (nekaitomas, vyriškosios giminės).Reikšminiai žodžiai: Skoliniai; Italų kulinarija; Calzone; Carpaccio; Tiramisu; Borrowings; Italian cuisine; Calzone; Carpaccio; Tiramisu.

ENThe paper discusses three Italian borrowings which have recently become very popular in Lithuania; they refer to the dishes calzone, carpaccio and tiramisu. On the basis of onomasiologic research and the criteria adopted for standardising borrowings, each of the above borrowings is analysed from several points of view: language history, semantics, morphological structure, usage and relation with the Lithuanian language system. When adapting the borrowing, it should be decided which is better: a morphologically and phonetically adapted (to Lithuanian) unit or a Lithuanian lexical unit. It is generally held that to refer to foreign realia, the adapted variant is more suitable than the native equivalent. Moreover, the words like calzone, carpaccio and tiramisu usually spread in language like borrowings, and the users take efforts to grammatically adapt them (however, a large variety of forms has been noticed). When the actual usage does not violate the rules of the language system, it should be supported. After the analysis of each of the three words, the following forms have been suggested for use: kalcbne (2nd accentuation pattern, feminine gender), karpacio (uninflected, masculine gender) and tiramisu (uninflected, masculine gender). [From the publication]