Kalbos taisymai ir kalbinis pasitikėjimas : sociolingvistiniai nuostatų tyrimai

LTStraipsnyje kritiškai analizuojama keletas Lietuvoje atliktų kalbinių nuostatų tyrimų ir pristatomas 2009 m. atliktas kiekybinis kalbinio pasitikėjimo tyrimas su žemesnio išsilavinimo respondentais iš trijų didžiųjų Lietuvos miestų ir jų apylinkių: Vilniaus, Kauno ir Šiaulių. Tyrimas rodo, kad respondentai yra linkę pasitikėti savo kalbiniais gebėjimais (87 proc.). Paaiškėjo, kad respondentų, kurių kalbą kas nors yra taisęs, pasitikėjimas tiek rašymo, tiek kalbėjimo gebėjimais yra mažesnis. Tie, kurių kalba buvo taisyta esant nesimetriškam galios pasiskirstymui (mokytojų ir pan.), savo gebėjimais pasitiki mažiau nei tie, kurių kalbą taisė ne mokytojai. Tai rodo, kad lietuvių kalbos mokymo praktika, užuot skatinusi pasididžiavimą kalba, jį mažina. Išvadą paremia tyrimo rezultatų palyginimas su mokinių, studentų ir televizijų ir radijo žurnalistų tyrimais. Ilgametę darbo patirtį turintys žiniasklaidininkai savo kalbinę kompetenciją įvertino prasčiausiai. Tai leidžia teigti, kad preskriptyviosios normos spaudimas kalbos vartojimo srityse, kur ypač reikalaujama taisyklingumo, lemia mažesnį pasitikėjimą savo kalba. Straipsnyje aptarto tyrimo respondentai yra specifinė tikslinė grupė. Manytina, kad respondentai vertino sau įprastą privačią kalbą, kuriai preskriptyviosios normos reikalavimai nekeliami. Gera kalba respondentai yra linkę laikyti sklandžią, laisvą kalbą, kuriai taisyklingumo reikalavimas gali būti taikomas, bet nėra būtinas. Tai leidžia spėti, kad žemesnio išsilavinimo respondentų didesnį kalbinį pasitikėjimą lemia ir pats jų suvokimas, kokia kalba yra gera.Reikšminiai žodžiai: Kalbos taisymai; Kalbinis pasitikėjimas; Language errors; Linguistic self-confidence.

ENThe paper introduces the results of research conducted in 2009 and based on questionnaires collected from 200 respondents of lower than higher education (secondary and specialised) in the age group of 18-60 years. The respondents were from three major cities of Lithuania and their neighbourhood: Vilnius, Kaunas and Šiauliai. The investigation was aimed at identifying how the concept of well-formed language and how correcting language errors influenced the respondents' linguistic self-confidence. Differently from traditional studies focusing on the norm, the present investigation presupposes that for ordinary language users, well-formed language is not confined to grammatically correct language and that linguistic selfconfidence should be determined by other factors not limited to the knowledge of language rules. The results of the investigation have shown that the representatives of the above social group give a fairly high evaluation to their own language skills, especially speaking, and a well-formed language for them is fluent, free language which might be grammatically acceptable but could also be ungrammatical. At the same time, it can be seen that linguistic self-confidence might be reduced by language errors which are corrected: the respondents whose language was corrected in situations with an asymmetric distribution of power (e.g. the corrections were made by teachers), expressed less positive attitudes towards their own skills. The conclusion is supported by preliminary data obtained from television and radio journalists of Lithuania. [From the publication]