Vytautas Didysis

LTStudija yra pirmoji autorinė monografija, pristatanti Vytautą Didįjį kaip Lietuvos valdovą, jo plačią veiklą ir jos rezultatus, lemtingus Lietuvos valstybės raidai ir likimui. Originali ir novatoriška šios istorinės asmenybės biografijos struktūra, išskirianti tiek chronologinius Vytauto valstybinės veiklos periodus, tiek svarbiausias veiklos kryptis ir temas. Studijoje autorius apžvelgia iki jo buvusius Vytauto epochos istorinius tyrimus, juos susistemina, lygindamas tarpusavyje parodo jų trūkumus, kuriuos ištaiso savo originaliomis bei novatoriškomis mintimis. Vytautas buvo besibaigiančių viduramžių Lietuvos valdovas, siekęs tautinių tikslų ir Lietuvos valstybės galios. Jis gavo iš savo tėvo Kęstučio sunkų, kai kuriais atžvilgiais tragišką palikimą. Iš jo buvo atimta tėviškė Trakai, o pats buvo išsiųstas į rusų žemes daliniu kunigaikščiu. Lietuvos vairas buvo jo dėdės Algirdo palikuonių rankose. Palaikomas lietuvių, ypač žemaičių, ir svetimos jėgos remiamas, Vytautas susigrąžino valdžią Lietuvoje ir keturiasdešimt metų jai vadovavo. Per tą laiką jis sugebėjo modernizuoti valstybę, apginti ją nuo kaimynų pretenzijų ir kartu su Jogaila pakrikštyti lietuvių tautą bei priartinti ją prie katalikiškos Europos. Amžininkų liudijimais, Vytautas buvo nepaprastai energingas žmogus, griežtas ir teisingas teisėjas, talentingas karo vadas bei kariuomenės organizatorius. Studijoje, pasireminat gausiais istoriniais šaltiniais, išsamiai aptariama Lietuvos Didžiojo kunigaikščio asmenybė, jo vidaus ir užsienio politika, pastangos išsaugoti Lietuvos savarankiškumą, indėlis plėtojant krikščionybę Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Aukso orda; Jogaila; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didysis kunigaikštis; Lucko suvažiavimas; Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vytautas; Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Vytautas, Lietuvos valstybingumo klausimas, Krikčionybė Lietuvoje; Šventoji Romos Imperija; Švitrigaila, 1370-1452 (Boleslovas Švitrigaila, Svidrigiello, Boleslau Switrigail); Žalgirio mūšis, 1410; Battle of Grunwald; European congress in Lutsk; Grand Duke of Lithuania; Jagiello, the Teutonic Order; Jogaila; Lithuania; Muscovy; The Golden Horde; The Grand Duchy of Lithuania; The Holy Roman Empire; Vytautas; Vytautas the Great; Vytautas, question of the Lithuanian statehood, Christianity in Lithuania; Švitrigaila.

ENThe study is the first monograph. It presents Vytautas the Great as a ruler of Lithuania, its wide activities and results which influenced the development and fate of the Lithuanian state. An original and innovative structure of the biography of the historical figure is distinguished because of chronological periods of Vytautas public activities and the most important activity directions and topics. In the study, the author reviews historical researches of the Vytautas epoch which were performed before. He structures them, compare to one another and reveal their defects which are corrected by his own original and innovative ideas. Vytautas was a ruler of Lithuania at the end of the Middle Ages. He sought for national aims and the power of Lithuania. From his father Kęstutis, he got a hard and, in some points of view, tragic heritage. His home Trakai was taken from him and he was sent to Russian land as a partial duke. Lithuania's ruling was in the hands of his uncle Algirdas children. He was supported by Lithuanians, especially Samogitians, and a foreign force, therefore Vytautas took back the authority in Lithuania and was his ruler for 40 years. During that time he managed to modernize the state, protect it against the claims of neighbours and, with the help of Jogaila, baptise the Lithuanian nation and make closer relations to Catholic Europe. According to his contemporaries, Vytautas was an especially active person, a strict and just judge, a talented warlord and an organiser of the army. With regard to many historical sources, the study thoroughly discuses a personality of the Great Duke of Lithuania, his internal and foreign policies, effort to maintain Lithuania's independence and contribution to the development of Christianity in Lithuania.