Daugiskaitinių ir vienaskaitinių kreipimosi formų konkurencija viešojoje sakytinėje vartosenoje (sociolingvistinis aspektas)

LTStraipsnyje, remiantis kiekybinės ir kokybinės televizijos pokalbių laidų analizės duomenimis, siekiama sociolingvistiniu aspektu aptarti daugiskaitinių ir vienaskaitinių kreipimosi į adresatą formų konkurenciją viešojoje sakytinėje vartosenoje. Tyrimas atskleidė didelę šiai vartosenos sričiai įprastos mandagios daugiskaitinės kreipimosi formos persvarą: skirtingi adresantai į 248 skirtingus adresatus kreipėsi mandagumo daugiskaita (jūs) ir tik į 43 skirtingus adresatus – familiaria vienaskaita (tu). Kokybinė analizė išryškino visuomeninio ir asmeninio bei pramoginio pobūdžio laidų takoskyrą. Visuomeninėse laidose nuosekliai vartojamos socialinį atstumą išlaikyti padedančios daugiskaitinės kreipimosi formos. Pramoginėse laidose vienaskaitinės kreipimosi formos, padedančios palaikyti draugiškus asmeninius santykius, smarkiai konkuruoja su daugiskaitinėmis kreipimosi formomis – jos abi yra beveik vienodai dažnos. Pagrindiniai kreipimosi formų pasirinkimą pramoginėse laidose lemiantys sociolingvistiniai veiksniai – adresanto ir adresato amžiaus santykis, pažinties laipsnis, socialiniai vaidmenys, kuriems gali turėti įtakos ir išsilavinimas, socialinis statusas (laidos vedėjas / svečias; sprendėjas, ekspertas). Daugiskaitine forma pramoginėse laidose dažniausiai kreipiamasi į vyresnius, garbesnius, sprendėjo ar eksperto vaidmenį atliekančius laidų dalyvius. Vienaskaitinė kreipimosi forma būdingesnė laidų vedėjams, ja paprastai kreipiamasi į bendraamžius ar jaunesnius bei pažįstamus žmones, atliekančius kolegos laidos vedėjo ar vox populi vaidmenį.Reikšminiai žodžiai: Kreipimosi formos; Mandagumas; Viešoji sakytinė vartosena; Forms of address; Politeness; Public spoken usage.

ENWith regard to the results of a quantitative and qualitative analysis of the television talk shows, the author intends to discuss the competitive ability of singular and plural forms of referring to a person in a public spoken language with reference to a sociolinguistic aspect. The research revealed a huge advantage of a usual polite plural form: different addressers referred to 248 different addresses using a polite plural word (jūs). A familiar singular word (tu) was used to refer to only 43 different addressees. A qualitative analysis revealed different trends of public, personal and entertainments shows. In public shows, plural forms which help to maintain social distance are coherently used. In entertainment shows, singular forms which help to maintain friendly personal relationship seriously compete to plural forms. Both of them are almost equally frequent. In entertainment shows, the selection of forms is determined by sociolinguistic factors: age ratio between the addresser and the addressee, level of acquaintance, social roles which may be influenced by education and social status (host/guest; decision maker, expert). In entertainment shows, a plural form is used to refer to elder, honorary people or the people who have a role of a decision maker or an expert. A singular form is more used by show hosts to refer to contemporaries or younger people and acquaintances that are in a role of a college of the host or a vox populi.