Prekių ženklai ir kalba

LTSu kalba yra susiję ženklai, sudaryti iš žodinių žymenų – bendrinių žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, firmų vardų, šūkių; iš dalies susiję tie, kurie sudaryti iš vaizdinių ir žodinių žymenų derinio. Žodiniai žymenys yra kalbos faktai, todėl neturi kirstis su bendraisiais kalbos vartosenos principais. Deja, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas nekelia ženklams jokių kalbos reikalavimų, – leidžia daryti ir registruoti net su kalbos klaidomis sudarytus ženklus. Tokie ženklai kaip pavadinimų pakaitai vartojami net iškabose ir viešuosiuose užrašuose. Per prekių ženklus plinta nelietuviški viešieji užrašai. Kad jie nestelbtų lietuvių kalbos, prie jų būtinai reikia pridėti lietuviškus aiškinamuosius žodžius. Prekių ženklų žodžiai, užrašyti be skiriamųjų požymių ir kitu grafiniu būdu, negu įregistruota, yra ne ženklai, o užrašai. Jiems būtinai privalomos kalbos normos ir viešųjų užrašų vartojimo reikalavimai. Tuo labiau prie kalbos normų turi būti taikomi balsu tariami ženklų žodžiai. [Iš leidinio]

ENTrademarks composed of verbal tags – common words, surnames, names, artistic pseudonyms, companies’ names, slogans, etc. - are related to language. Those trademarks that are composed of an image and a verbal tag are partially related to language. Verbal tags are facts of language; therefore they should not intersect with the common principles of language use. Unfortunately, the law of trademarks of the Republic of Lithuania does not raise any requirements for trademarks. It allows for the creating and registering of trademarks even with language mistakes. Such signs as periphrases of names are used even on signboards and public records. Lithuanian public records spread through trademarks. In order that they would not choke [12]the Lithuanian language, they need Lithuanian explanatory words attached to them. Words of trademarks that are written without distinctive features and in a graphic way other than the registered one are not trademarks, but written records. Out of necessity they need language norms and requirements of the use of public records. Furthermore, apart from language norms, vocally pronounced words of those signs should be applied.