Kalbos paprastėjimo polinkiai viešojoje erdvėje

LTStraipsnyje, remiantis teorine literatūra ir pavyzdžiais iš viešojo sakytinio Lietuvos diskurso, siekiama nusakyti pagrindinius kalbos (pa)prastėjimo viešojoje erdvėje polinkius, daugiausia dėmesio kreipiant į šnekamajai kalbai būdingos leksikos vartojimą žurnalistų ir politikų kalboje. Familiarus kalbėjimas viešojoje erdvėje, iš aukščiausių valdžios žmonių viešai sklindančios vulgarybės ir žargonybės „išdurti“, „važiuoti stogui“, „kabinti makaronus“, „perspjauti“ ir pan. rodo tų žmonių kalbinės kompetencijos stoką, nors tarp aukštesniųjų sluoksnių ir prestižinės bendrinės kalbos iki žemųjų sluoksnių ir žargono turėtų būti gana ryški skiriamoji riba. Tokia kalbėsena plinta, nes laikoma prestižine, todėl vis dažniau nuskamba ir viešumoje, ypač televizijoje. Apibendrinama, kad šių dienų viešojoje erdvėje kalba paprastėja, įgauna daugiau šnekamojo buitinio stiliaus bruožų ne tiek dėl kalbėtojų kalbos normų neišmanymo ar žemos kultūros, kiek siekiant įtaigos ir paveikumo (akomodacija). Tokiai kalbinei elgsenai daro poveikį ne tik pačios visuomenės liberalėjimas (žargonizacija), bet dar labiau žiniasklaidos priemonės. Ėmus viešinti tai, kas privatu, ir „privatinti“ tai, kas vieša, televizija pirmoji prabilo kasdiene šnekamąja kalba (kolokvializacija). Šitokią kalbėseną perėmė ir politikai, nes jie tiesiogiai priklauso nuo žiniasklaidos galios pasiekti ir paveikti visuomenę. Viešosios erdvės kalba Lietuvoje dar mažai tirta, todėl reikėtų išsamesnių viešosios sakytinės žurnalistų ir politikų kalbos tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Kalbos prastėjimas; Viešoji erdvė; Politikai; Žurnalistai; Language errors; Public space; Politicians; Journalists.

ENDuring the last years on numerous occasions it has been claimed that language used in public space in Lithuania undergoes simplification. Journalists and politicians make numerous language and style errors, since they lack language competence and understanding of language norms. However, so far language specialists have failed to discuss reasons, why politicians and political analysts, who generally have a good command of the Lithuanian language, suddenly turn to spoken and colloquial style whenever exposed to public view. In linguistic literature this is explained by the theory of sociolinguistic accommodation, investigating ways of adjusting to the audience, and the term of jargonisation, defining the impact of social transformation on the language. The privatisation of public space exerts influence on the language of mass-media and politicians; a tendency towards colloquialisation has been noticed. The language of public life has been very little researched so far; thus the above claims could only be proved or disproved after a thorough investigation into the public spoken language of journalists and politicians. [From the publication]