Jaustukai kalboje ir šnekoje

LTStraipsnyje aptariami jaustukai – žodžiai, kuriais reiškiami (ne pavadinami) jausmai arba valios aktai. Pagal panašias kaip jaustukų funkcijas kalboje – emocinę ir apeliatyvinę – prie šios kalbos dalies žodžių šliejasi invokatyvai, keiksmažodžiai, specialioji kalbos etiketo leksika. Jaustukai – nelengvai aprašoma lietuvių kalbos dalis. Tradicinėje gramatikoje už šios kalbos dalies aprašo ribų paliekami kai kurie jausmus išreiškiantys žodžiai ir žodžių junginiai arba nepakankamai išryškinami jų skirtumai nuo tradiciškai suprantamų jaustukų. Neapsiribojant formaliąja jaustukų struktūra, o atsižvelgiant į panašias arba tokias pačias kalboje atliekamas funkcijas bei vartojimą, prie šios kalbos dalies galima priskirti daugiau kalbos reiškinių, nei dabar jų yra skiriama tradicinėse gramatikose. Jaustukai išreiškia subjektyvius jausmus arba valią, kuriuos koks įspūdis arba pojūtis – tai gali būti ir objektyvus potyris, ir subjektyvus noras – sukėlė. Kaip komunikacijos ženklai jaustukai artimiausi ženklams-nuorodoms. Jų reikšmė kalbos sistemoje – labai abstrakti „reikšti jausmą“, o kiekvieno šnekos akto metu labai konkreti: „reikšti skausmą“, „reikšti sielvartą“, „reikšti džiaugsmą“, „reikšti baimę“, „reikšti nusivylimą“ ir t. t. Todėl, norint atskleisti jaustukų vietą kalbos sistemoje, jų vaidmenį leksikos hierarchijoje ir sukurti jaustukų pateikimo žodynuose bei aprašymo duomenų bazėse, anotuotuose tekstynuose metodikas, – būtini nuoseklūs ir išsamūs jų vartosenos tyrimai. Tokie tyrimai taip pat būtų naudingi ir etnolingvistikai.Reikšminiai žodžiai: Jaustukas; Ištiktukas; Interjection.

ENInterjections make up a part of speech which is much more complex and varied than it looks at first sight. Without limiting to their formal structure and considering similar or equivalent functions and usage, the part of speech might include more linguistic phenomena than are usually attributed to interjections in traditional grammars. In dialects interjections are not so numerous. They are mostly used in re/telling a story, i.e. in telling about the past, in fairy-tales etc. Research into the usage of interjections, their motivation and expression of national identity could promote their more frequent usage. This is particularly relevant today, when we can witness the evolvement of the language of information technologies. To identify the position of interjections in the system of language, to clearly define their role in the lexicon, to include them in dictionaries and define in the databases and annotated corpora, further detailed and consistent research into their usage would be indispensable. Such research could also contribute to ethno-linguistic investigation. [From the publication]