Iš frazeologizmo žodžio neišmesi

LTStraipsnyje svarstoma, kaip turėtų būti vartojami frazeologizmai su svetimybėmis, nenusižengiant kalbos grynumo reikalavimams. Sis klausimas susijęs su frazeologizmų raiška (leksika), t. y. su tuo, kokie žodžiai yra frazeologizmų dėmenys ir kaip frazeologizmai su svetimybėmis pateikiami bei traktuojami frazeografijoje. Pagal frazeologizmų žodžių dažnumą skiriamos dvi frazeologizmų leksikos grupės: frazeologizmai, sudaryti iš bendrinės vartosenos žodžių, priklausančių aktyviajai leksikai. Tokie frazeologizmai leksiškai panašūs į laisvuosius žodžių junginius, tik skiriasi perkeltine vartosena, plg. nuleisti rankas ir nuleisti rankas „nusiminti"; frazeologizmai, į kuriuos įeina ribotos vartosenos žodžiai, rečiau arba visai nevartojami laisvuose kontekstuose, o aptinkami tik frazeologizmuose. Dažniausiai tai archaizmai ir leksikos tarmybės, išlikusios šnektose, t. y. netapusios bendrinės kalbos leksikos dalimi. Frazeologizmai yra lietuvių tautos ir kalbos praeities liudininkai – istorinės atminties, mentaliteto istorijos dokumentas. Šios istorinės atminties raiška yra žodžiai, jų reikšmės frazeologizmų susidarymo ir tolesnio jų gyvavimo metais. Išmesti frazeologizmus su svetimybėmis reikštų dirbtinai valyti (gryninti) frazeologizmų inventorių. Lietuvinant būtų sumažintas visas frazeologizmų lobynas ir dirbtinai iškreiptas lietuvių frazeologijos, kaip visos kalbos (leksikos) dalies, istorinės raidos vaizdas. Todėl, norint išlaikyti frazeologizmus kaip lietuvių kalbos ir tautos mentaliteto paveldą, nereikia spartinti natūralios frazeologizmų raidos ir skubėti jų lietuvinti.Reikšminiai žodžiai: Frazeologizmai; Somatizmai; Idioms; Lexical borrowings.

ENThe paper deals with Lithuanian idioms containing lexical borrowings. Idioms in which Lithuanian words replace borrowings give rise to doublets. To maintain the stability of idioms, borrowings should not be replaced with Lithuanian words. [From the publication]