Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo tvarka kaip vienas iš jos stabilumo veiksnių

LTStraipsnyje yra nagrinėjama, kaip yra siekiama užtikrinti konstitucijos status quo. Autorius teigia, jog viena iš sąlygų, lemiančių konstitucijos, kaip teisinės realybės, stabilumą, yra jos teksto stabilumas. Pasaulio valstybių konstitucijose yra įtvirtinami substantyviniai ir procedūriniai konstitucijų keitimo ribojimai. Substantyviniais ribojimais nustatomi konstitucijos pataisų turiniui keliami reikalavimai, procedūriniais - apsunkinama konstitucijos pataisų priėmimo tvarka. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - LRK) keitimo teisinį instrumentarijų, sukuriantį specialią, nuo ordinarinių įstatymų leidybos besiskiriančią legislatyvinę procedūrą, sudaro šie elementai: nedaug pataisų iniciatyvos teisę turinčių subjektų; nevienasmenis LRK keitimo inicijavimas; diferencijuota LRK nuostatų teisinė apsauga; dvigubo balsavimo su tam tikro laikotarpio pertrauka taisyklė pataisoms Seime priimti; terminai; pataisų priėmimas kvalifikuotąja visų Seimo narių balsų dauguma; negalimumas veto teisę taikyti priimtoms LRK pataisoms; pataisos įsigaliojimo atidėjimas; pataisų svarstymo ribojimai esant karo ar nepaprastajai padėčiai; draudimas tam tikrą laiką teikti iš naujo svarstyti nepriimtas LRK pataisas; LRK keitimo tvarkos esminių principų nustatymas pačioje LRK ir teisės juos keisti suteikimas tik Tautai (referendumu). Pasak autoriaus, tokia konstitucijos teksto pastovumą saugančių teisinių instrumentų sistema laikytina efektyvia ir pakankama tam, kad būtų laiduojama pusiausvyra tarp konstitucijos teksto saugumo ir teisiškai būtinų valstybės konstitucinių permainų.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucijos stabilumas; Konstitucinis Teismas; Konstitucinė jurisprudencija; Lietuvos respublikos konstitucija; Substantyviniai ir procedūriniai konstitucijų keitimo ribojimai; Constitution; Constitution of the Republic of Lithuania; Constitutional Court; Constitutional jurisprudence; Stability of the constitution; Substantive and procedural limitations on altering constitutions.

ENThe article analyses the ways in which it is intended to ensure a constitutional status quo. The author states that one of conditions determining the stability of the constitution as a legal reality is the stability of its text. In the world's constitutions, substantive and procedural restrictions in order to change constitutions are established. Substantive restrictions determine requirements for the contents of constitutional amendments; procedural ones aggravate their adoption. The legal instrumentation of the 1992 Constitution of the Republic of Lithuania (CRL) which creates a special legislative procedure which is different from ordinary legislation consists of the following elements: just a few subjects have a right to initiate amendments; a CRL change cannot be initiated by one person; differentiated legal protection of the CRL provisions; a rule of a double voting and a certain break between them in order to accept an amendment by the Seimas; terms; adoption of amendments by a qualified majority of votes given by all members of the Seimas; inability to apply the veto right to the adopted amendments of the CRL; postponements of the amendment's coming into effect; restrictions for the consideration of amendments in case of war or a state of emergency; a prohibition to suggest for reconsideration the CRL amendments which were not accepted; determination of the main principles of the CRL changing order in the CRL and the attribution of the right to change them only to the people (referendum). According to the author, such system of legal instruments ensuring the stability of the constitution's text is treated as effective and sufficient in order to ensure the balance between the constitution text's security and legally required constitutional changes in the state.