Sujungiamojo ryšio semantika, pragmatika ir vartosenos ypatumai : disertacija

LTDisertacijoje analizuojama sujungiamojo ryšio, išsamiau – jungtuku "ir" (konjunkcija) siejamų vienetų semantika, pragmatika ir vartosenos ypatumai. Remiantis tekstynų lingvistikos metodais, analizuojama sujungiamąjį ryšį atspindinčių jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena atsižvelgiant į jų santykinį dažnumą, vartosenos lygmenis, tekstyno tekstų kalbos stilių. Tiriama jungtuku "ir" jungiamų sakinio dėmenų struktūra ir semantika, sujungiamojo ryšio kolokacijų su jungtuku "ir" leksiniai gramatiniai modeliai, pragmatinės jungtukų ir jungiamųjų žodžių funkcijos. Tyrimas atliktas taikant tekstynų lingvistikos, struktūrinį formaliosios semantikos, leksinį semantinį ir diskurso analizės metodus. Pagrindiniai šaltiniai: morfologiškai anotuotas vieno milijono žodžių tekstynas, iš kurio išgauti sujungiamųjų jungtukų ir jungiamųjų žodžių pavartojimo atvejai, ir "Lietuvių kalbos daiktavardinių fazių žodynas", iš kurio atrinktos sujungiamojo ryšio kolokacijos. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad sujungiamuoju ryšiu sujungti dėmenys kolokacijų pagrindu suformuoja savarankišką ir vientisą sintaksinį vienetą, turintį savitą struktūrą, semantiką ir pragmatinių reikšmių. Sujungiamuoju ryšiu siejamų kolokacijų pagrindu galima nustatyti leksinius gramatinius modelius, kurie suformuoja stabilius leksinius struktūrinius vienetus. Sujungiamojo ryšio kolokacijų dėmenys susiję semantiniais žodžių ryšiais: tarpusavyje sudaro temines grupes, susiję sinoniminiais, antoniminiais, hiperoniminiais/hiponiminiais ir partoniminiais santykiais. Sujungiamojo ryšio semantika slypi ne jį sudarančiuose leksiniuose vienetuose, o pačiame vartosenos modelyje. Sujungiamuoju ryšiu perteikiamos pragmatinės funkcijos susijusios su pasakymo relevantiškumu.

ENThe dissertation considers the semantics, pragmatics and peculiarities of usage of coordination, to be precise, the conjunction "ir". Using the corpus linguistics methods, the usage of conjunctions and linking adverbials, expressing coordination, is analysed, taking into consideration their relative frequency, levels of usage and the style of corpus texts. The thesis focuses on the structure and semantics of the sentence elements joined with the conjunction "ir," lexico-grammatical models of coordinate collocations with the conjunction"“ir" and pragmatical functions of coordinating conjunctions and linking adverbials. Corpus linguistics method, structural formal semantics method, lexical semantics method and discourse analysis method were applied. The main sources are the following: morphologically annotated corpus of one million words, from which the uses of coordinate conjunctions and linking adverbials were extracted, and "Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases", which provided with the coordinate collocations. The research showed that the components combined with coordination form an independent and unified syntactic unit, which has a certain structure, semantic and pragmatic meanings. On the basis of collocations combined with the help of coordination, it is possible to determine lexico-grammatical models that form stable lexico-grammatical units. Elements of coordinated collocations are linked semantically and fall into thematic groups and demonstrate synonymic, antonymic, hyperonymic/hyponymic and partonymic relationship. The semantics of coordination is expressed in the model of its usage rather than in the constituent lexical elements. Coordination exhibits pragmatic functions, which are related to the relevance of the expression.