Klaipėdos krašto ekonominė raida XIX a. antrojoje pusėje - XX a. pirmojoje pusėje (1871-1939) : disertacija

LTDisertacijoje Klaipėdos krašto ekonominė raida analizuojama krašto ūkinio gyvenimo pokyčių Vokietijos imperijos (1871 - 1918 m.), prancūzų administracijos (1920 - 1922 m.) bei Lietuvos valdymo (1923 - 1939 m.) politiniame kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas Klaipėdos krašto pramonei, transportui ir Klaipėdos uostui, detaliai aptariant išorės ir vidaus veiksnius, dariusius esminę įtaką ekonominiams procesams. Konstatuojama, kad pagrindinis krašto - visų pirma Klaipėdos jūrų uosto - ekonomikos plėtrą stabdęs faktorius buvo itin nepalanki geopolitinė padėtis, atkirtusi Klaipėdą nuo natūralaus ūkinio užnugario. Vokietijos imperijos laikotarpiu išryškėjo Klaipėdos krašto ekonominio gyvenimo stagnacija, nemažai įtakos tam turėjo Vokietijos ir Prūsijos valdžios favorizuoto Karaliaučiaus konkurencija. Daroma išvada, kad imperijos laikotarpiu Klaipėdos uostas ir aplinkinis regionas tapo marginaliniu Vokietijos ekonominio organizmo segmentu, o krašto ekonomikos plėtra įgavo specifinį ir vienpusišką pobūdį. Prancūzų valdymo metais Klaipėdos krašto ūkinis gyvenimas suaktyvėjo, o įtakos tam turėjo krašto tapimo laisvąja valstybe perspektyva, paskatinusi iš esmės spekuliacinės prigimties prekybos suklestėjimą. Tyrime pažymima, kad dėl politinių motyvų įvestos Lietuvos ir Vokietijos ekonominės sankcijos 1922 m. antroje pusėje smarkiai pablogino verslo sąlygas Klaipėdos krašte. Lietuvos valdymas Klaipėdos krašte tyrimo objekto atžvilgiu įvertinamas kaip itin priklausęs nuo išorės bei vidaus politinių veiksnių laikotarpis. Konstatuojama, kad Klaipėdos krašto sujungimas su natūraliu ekonominiu užnugariu nedavė pilnaverčio efekto, nes Lietuvos - Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus krašto nutraukė medienos plukdymą Nemunu, tad vietoje suklestėjimo krašto ekonomikos šerdį sudariusią medžio pramonę ištiko krizė.

ENThe PhD thesis analyses economic development of Klaipėda land in political context of economic life changes under the rule of the German Empire (1871–1918), French administration (1920–1922) and Lithuania (1923–1939). The main attention is focused on industry, transport of Klaipėda land and seaport, discussing in details external and internal factors that had crucial impact on economic processes. Highly unfavourable geopolitical situation, having cut Klaipėda off its natural economic rear, is named as the main factor that slowed down economic development of the land, and first of all Klaipėda seaport. Under the German Empire rule, economic life stagnation of Klaipėda land became clearly visible, it was strongly influenced by the competition of Königsberg favoured by German and Prussian authorities. A conclusion is drawn that during the empire period Klaipėda seaport and its region turned into a marginal segment of German economic organism, while land economic development gained specific one-sided nature. During the French rule, economic life of Klaipėda land recovered, which was influenced by the perspective of the land to become an independent state, which essentially encouraged flourish of speculative nature trade. It is noted that Lithuanian and German economic sanctions introduced in 1922 because of political motives strongly deteriorated business conditions in Klaipėda land. Lithuanian rule in Klaipėda land in respect of research object is estimated as a period which in particular strongly depended on external and internal political factors. It is stated that merger of Klaipėda land with its natural economic rear did not bring the effect, because Lithuanian-Polish clash over Vilnius resulted in stopping timber transportation in the River Nemunas, thus instead of flourishing, timber industry which was the nucleus of the land's economy experienced a crisis.

• Ką reiškia Lietuvai turėti Klaipėdą? / Česlovas Laurinavičius. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2010, t. 21, p. 11-31.
• Lietuvos ir Italijos ekonominiai santykiai tarp dviejų pasaulinių karų: pokyčiai ir tendencijos / Rugilė Užusėnaitė. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų mokslo darbai. 2022, 2021, p. 84-110.
• New estimation of the gross domestic product in Baltic countries in 1913-1938 / Zenonas Norkus, Jurgita Markevičiūtė. Cliometrica. 2021, 15, p. 565-674.
• Vokiečiai Lietuvos ūkyje XX a. 3–4 dešimtmečiais / Ingrida Jakubavičienė. Lituanistica. 2011, Nr. 4, p. 405-424.