Lietuvos karininkų pasirengimo karių pilietiniam ugdymui 1919-1940 m. ir 1992-2009 m. raiška ir pokyčiai : disertacija

LTDisertacinio darbo įvade pagrindžiama tiriamoji problema, aktualumas, mokslinis naujumas, tikslas, uždaviniai, darbo teorinė ir praktinė reikšmė. Pirmojoje darbo dalyje, remiantis holistiniu požiūriu į tiriamąją problemą, siekiama atskleisti tyrimo teorines prielaidas, apibendrinti pilietinio ugdymo, vykdyto Lietuvos kariuomenėje 1919–1940 m., patirtį ir įvertinti postmodernios visuomenės ir kariuomenės iššūkius pilietiniam ugdymui Lietuvos kariuomenėje 1992–2009 m. Antroji darbo dalis apima disertaciniam tyrimui pagrįsti pasirinktas metodologines nuostatas, taikytus tyrimo metodus, pateikiamas išsamus tyrimo atlikimo etapų, imties, validumo ir patikimumo, tyrimo etikos aprašymas. Trečiojoje darbo dalyje pristatomi atlikto empirinio tyrimo duomenys, jų analizė ir interpretacija. Remiantis diskusijų grupių duomenų analize atskleidžiami pilietiškumo, kaip pilietinio ugdymo rezultato, sampratos panašumai ir skirtumai. Pagal įvardytos apklausos duomenis įvertinama kariūnų, kaip būsimų karininkų, pasirengimo karių pilietiniam ugdymui raiška ir perspektyvos. Pusiau struktūruoto ekspertų interviu duomenys atskleidžia karininkų požiūrį į pasirengimą karių pilietiniam ugdymui kariuomenėje. Interviu metu sukaupta vertingos medžiagos apie problemas, su kuriomis susiduria tarnybą atliekantys ir pilietinį karių ugdymą vykdantys karininkai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos, kokiomis kryptimis tobulinti karininkų pasirengimą karių pilietiniam ugdymui.

ENThe research problem, relevance, scientific novelty, purpose, objectives, theoretical and practical meaning of thesis are presented in the introduced into the PhD thesis. The first section of the thesis based on holistic attitude to the research problem aims at revealing theoretical prerequisites of the research, summarising experience of civic education carried out in the Army of Lithuania in 1919–1940, and assessing post-modern society's and army's challenges for civic education in the Army of Lithuania in 1992–2009. The second part of the thesis covers methodological terms used to validate the thesis research, research methods applied, contains a comprehensive description of research completion stages, scope, validity and reliability, research ethics. The third part introduces data of completed empiric research, data analysis and interpretation. Based on data analysis of discussion groups, similarities and differences of civic spirit, as the result, concept of civic education are revealed. According to the above-named poll data, expression of readiness for soldiers' civil education and perspectives of cadets, as future officers, are assessed. Semi-structured expert interview data reveal officers' attitude to preparation for soldiers' civic education in the army. Valuable materials about issues encountered by officers when performing the service and carrying out solders' civic education were accumulated during the interviews. The thesis finishes with summaries and recommendations in which directions officers' preparation for soldiers' civic education should be developed.

• Marijos Barkauskaitės mokslinių idėjų sklaida Lietuvos edukologų darbuose / Ona Tijūnėlienė. Pedagogika. 2012, 108, p. 43-54.
• Selection of candidates to the Military Academy of Lithuania: motivation aspects / Nijolė Janulaitienė. Tiltai. 2011, Nr. 4 (57), p. 155-165.
• Universiteto studentų pilietiškumo jausena / Ona Tijūnėlienė, Janina Bukantienė. Tiltai. 2011, Nr. 3 (56), p. 11-27.