Paveikslas ir ekranas : Lietuvos tapyba nuo XX a. 7 dešimtmečio disertacija

LTDarbo objektas - XX a. II pusės ir XXI a. pradžios modernistinė ir šiuolaikinė Lietuvos tapyba. Disertacijos tikslas – išskirti ir išanalizuoti paveikslo ir ekrano modelius XX a. II pusės - XXI a. pradžios modernistinėje ir šiuolaikinėje Lietuvos tapyboje, siekiant atskleisti tapybos modernėjimo mechanizmus. Paveikslo ir ekrano sąvokos disertacijoje taikomos modelių, kuriuose demonstruojami konkrečių tapybos diskursų principai, reikšme. Tapyba kaip diskursas disertacijoje apibrėžiama kaip mąstymas tapybos pagrindu. Diskurso pobūdis kinta priklausomai nuo konteksto. XX a. II pusėje ir XXI a. Lietuvos modernistinėje tapyboje mąstymas atsiskleidžia per vidinę šios dailės rūšies savianalizę ir yra paremtas pagrindinių XX a. filosofijos krypčių: struktūralizmo, fenomenologijos arba dekonstrukcijos - principais. Šiuolaikinėje tapyboje mąstymas grindžiamas psichoanalizei būdingais principais bei reprezentacijos kodais. Gretinant dvi pagrindines – paveikslo ir ekrano – sąvokas disertacijoje siekiama parodyti Lietuvos XX a. II pusės modernistinės tapybos modernėjimo mechanizmų įtaką šiuolaikinei tapybai, laikantis nuostatos, kad modernistinė tapyba yra glaudžiai susijusi su šiuolaikine, nes jos modernėjimo mechanizmai turėjo tiesioginę įtaką postmoderniosioms mąstymo ir vaizdavimo strategijoms šiuolaikinėje tapyboje susiformuoti. Disertacijoje pirmą kartą Lietuvos dailėtyroje yra nagrinėjama XX a. II pusės modernistinė tapyba kaip diskursas. Iki šiol Lietuvos dailėtyroje nebuvo taikoma J. Lacano psichoanalizės teorija šiuolaikinės tapybos tyrimams. Pirmąkart Lietuvos dailėtyroje kvestionuojama ir šiuolaikinės tapybos atskyrimo nuo XX a. II pusės modernistinės tapybos problema, siekiama pasiūlyti naują vientisą šios dailės rūšies raidos Lietuvoje chronologijos sampratą.

ENObject of the thesis – modernist and contemporary Lithuanian painting of the second half of the twentieth century and the beginning of the twenty-first century. Objective of the thesis – to distinguish and analyse picture and screen models in modernist and contemporary Lithuanian painting of the second half of the twentieth century – the beginning of the twenty-first century by aiming to reveal the mechanisms of painting modernization and their meaning as well. In the thesis, the concepts of picture and screen has been applied in the sense of a models wherein the principles of a specific painting discourses have been demonstrated. Painting as discourse has been defined in the theses as thinking on the basis of painting. The character of discourse itself varies subject to the context. In modernist Lithuanian painting of the second half of the twentieth century and the twenty-first century it comes out through the intrinsic self-analysis (objective look inward) of the said type of art, grounded on the key principles of philosophical trends prevailing in the second half of the twentieth century: structuralism, phenomenology, deconstruction. In contemporary painting discourse grounded on the key principles of psychoanalysis and through thinking, which is based on certain representation codes. While comparing two principal concepts of picture and screen in the thesis, attempt has been made to reveal the influence of modernisation mechanisms in modernist Lithuanian painting of the second half of the twentieth century on contemporary painting, holding the view that modernist painting is closely related to the situation prevailing in contemporary painting because the mechanisms of modernisation had a direct impact on the formation and shaping of the post-modern thinking and representing strategies in contemporary painting.It should be mentioned here that the present thesis, for the first time in Lithuanian art criticisms, addresses the issues of modernist painting of the second half of the twentieth century as discourse. Till now, the Lacanian psychoanalytic theory has not been used in the former researches and studies of contemporary Lithuanian painting. The thesis, for the first time in Lithuanian art criticisms, questions the problem of separation of modernist painting and contemporary painting of the second half of the twentieth century; attempts have been made to offer a completely new integral conception of the development process chronology of this type of art in Lithuania.

• Judėjimo idėja modernistinėje tapyboje / Milda Žvirblytė. Religija ir kultūra. 2011, t. 9, p. 77-88.
• Paveikslo plokštumos samprata Vinco Kisarausko kūryboje / Milda Žvirblytė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2012, t. 64, p. 77-91.