Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose

LTAtvirose erdvėse egzistuojantys atminimo ženklai tai ne tiktai juos sukūrusių paprastų liaudies meistrų kūrybingumo, subtilaus estetinio jausmo liudininkai ir reikšmingi lietuviškojo peizažo komponentai, teikiantys jam savitumą. Nuo seno jie telkė žmones tam tikroms apeigoms, įpareigodami dievobaimingam veiksmui bei tam tikrai etinei laikysenai ir kaip tik dėl šių unikalių savybių lietuviškajai kryždirbystei UNESCO suteikė nematerialiojo paveldo vertybės statusą. Tačiau jos plėtotė nebuvo nuosekli ir savaiminė. Kaip ir kitos meninės kūrybos sritys, kryždirbystė buvo veikiama Lietuvos gyvenime vykusių procesų ir pervartų. Leidinyje analizuojami mediniai liaudies memorialiniai paminklai, XX a. statyti ir stovėję visur, kur tik reikėjo pažymėti kažką ypatingą, vertą paminėjimo, maldos ar įžado, jų kūrėjus, istorijos peripetijas. Septyniuose šios knygos skyriuose pirmą kartą lietuviškos dailėtyros istoriografijoje pamėginta peržvelgti šias XX a. pervartas ir jų refleksijas lietuvių liaudies medinėje kryždirbystėje. Norima nustatyti per atskirus jos raidos tarpsnius sukurtų dirbinių meninę vertę, jų ryšį su ankstesne tradicija, atsiradusius skirtingumus ir jų priežastis. Kryždirbystės padėtis sovietmečiu analizuojama IV ir VII knygos skyriuose, kurie yra bene pirmas ir provokatyvus mėginimas svarstyti tada vykusius procesus, drastiškai paveikusius šios liaudies kūrybos srities plėtotę ir perkeitusius jos pavidalą. I-III ir VI skyriuose XX a. pirmojo-septintojo dešimtmečių lietuviškosios kryždirbystės ypatumai atskleidžiami per keleto žymiausių to meto menininkų kūrybą.Reikšminiai žodžiai: A. Soraka; Ablinga; Antanas Jaroševičius; Antanas Soraka; Kryždirbiai; Kryždirbystė; Kryžiai; Mediniai paminklai; P. Tamašauskas; Petras Tamašauskas; S. Gegeckas; Stanislovas Gegeckas; Tradicija; A. Soraka; Ablinga; Antanas Jaroševičius; Antanas Soraka; Cross-crafting; Cross-makers; Lithuania; P. Tamašauskas; Petras Tamašauskas; S. Gegeckas; Stanislovas Gegeckas; The cross making; The crosses; Wooden monuments.

ENMemorial signs existing in open spaces are more than just witnesses of common folk artists' creativity, subtle aesthetic sense, they are important components of Lithuanian landscape rendering it peculiar. From the old they gathered people for certain rituals, committing them for devout action and certain ethical behaviour and because of these unique features, Lithuanian cross-crafting was awarded the status of intangible heritage by UNESCO. But its development was not consistent and spontaneous. Similar like other artistic creation fields, cross-crafting was affected by processes and changes taking place in life of Lithuania. The publication analyses wooden folk monuments, which were erected in the 20th century everywhere where they were needed to mark something special, something worth-mentioning, for a pray or commitment, their creators, peripetia in history. An attempt is made for the first time in the historiography of Lithuanian art study to run through these 20th century changes and their reflections in the Lithuanian folk wooden cross-crafting in seven chapters of this book. The book is aimed at determining artistic value of articles created in different periods of cross-crafting development, their relation with previous tradition, differences and their causes. Cross-crafting situation during soviet times is analysed in 6th and 7th chapters of the book, which probably are the first and provocative attempt to reflect on the then processes, which had a drastic effect on further development of this folk art and changed its form. 1st–3rd and 4th chapters reveal peculiarities of Lithuanian cross-crafting in the first-sixth decades of the 20th century through creation of several most famous artists of that time.