Su kuo Lietuva rengėsi kariauti tarpukariu?

LTRemiantis dabartine geopolitine logika, kai pagrindiniu pavojaus šaltiniu ir potencialia Lietuvos priešininke įprasta vadinti Rusiją, atrodytų, kad ir prieš Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga buvo pagrindinis karinis ir politinis Lietuvos priešas, kėlęs mirtiną grėsmę valstybės nepriklausomybei. Šiame straipsnyje vertinant konkrečius tarpukario valstybinius planus, paremtus karine logika, resursais, geopolitiniu išskaičiavimu ir mobilizacijos galimybėmis, ieškoma atsakymo į klausimą, kas buvo potencialus priešas XX a. 4 deš., su kuriuo planavo kariauti Lietuva? Nepaisant viešojoje erdvėje paplitusios antilenkiškos retorikos, pagrindiniu kariniu Lietuvos priešu XX a. 4 deš. pabaigoje kariškiai laikė Vokietiją. Kariuomenės štabas kritiškai vertino savo galimybes konflikto dviem frontais atveju. Iš operacijų planų aiškėja, kad Sovietų Sąjunga laikyta strategine partnere ir nesunku nuspėti, kurios valstybės pusėn buvo planuojama stoti, kilus regioniniam konfliktui. Nėra jokių įrodymų, kad Lietuva iki 1939 m. rugsėjo būtų svarsčiusi apie galimą konfliktą su Sovietų Sąjunga, kurią laikė potencialia (nors ir nepatikima) sąjungininke Vilniaus byloje. Straipsnyje aptariant Latvijos ir Lietuvos gynybos politiką ir veiksmus Rusijos atžvilgiu okupacijos akivaizdoje, paneigiama susiformavusi nuostata, jog Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, buvo nedraugiškai nusiteikusi Sovietų Sąjungos atžvilgiu, orientavosi į Vokietiją, taigi geopolitinė padėtis lėmė, kad Sovietų Sąjunga neturėjo kitos išeities kaip tik įvesti savo kariuomenę.Reikšminiai žodžiai: 1919-1940; Karo planai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Lietuvos ir SSRS santykiai; Lietuvos ir Vokietijos santykiai; Lietuvos kariuomenė; Sovietinė okupacija; Strateginiai gynybos planai; Tarpukario Lietuva; Vokietija (Germany); 1919-1940; Germany; Interwar Lithuania; Lithuanian army; Lithuanian-German relations; Lithuanian-Polish relations; Lithuanian-SSSR relations; Soviet occupation; Strategic plans of defence; War plans; Rusija (Russia).

ENBased on the current geopolitical logic, where it is common to call Russia the main source of threat and a potential enemy of Lithuania, it seems that before World War II the Soviet Union was also the principal military and political rival of Lithuania who posed a deadly threat to the state’s independence. This paper evaluates the specific interwar national plans, based on military logic, resources, geopolitical calculation and mobilisation potential, and searches for an answer to the question who was a potential enemy in the 1930s with whom Lithuania had plans to be at war. Despite the anti-Polish rhetoric spreading in public space, military officials considered Germany to be the main military enemy of Lithuania at the end of the 1930s. The military headquarters critically evaluated its potential in case of a two-front conflict. Operation plans reveal that the Soviet Union was considered a strategic partner and it is not difficult to guess which side was planned to be taken in case of a regional conflict. There is no proof that before September 1939 Lithuania considered a possible conflict with the Soviet Union which it treated as a potential (though unreliable) ally in the case of Vilnius. The paper discusses Latvian and Lithuanian defence policy and actions with regard to Russia upon occupation and denies the attitude that Lithuania, like other Baltic countries, was unfriendly towards the Soviet Union and was oriented towards Germany, thus the geopolitical state determined that the Soviet Union had no other way out but to bring in its army.