Vilnius city : urbanism driven by consumption

LTPaskutinius du dešimtmečius Lietuvos sostinė ir jos miestietiškas gyvenimas patyrė svarbių pokyčių. Turima omenyje ne tik pilkos spalvos blokinių daugiabučių namų projektų, sukonstruotų sovietiniu laikotarpiu, išnykimą, bet ir ištiso miesto vizualinio charakterio pokyčius, įskaitant ir neginčijamas dabartines aukštai iškilusių pastatų dominantes centrinėje srityje ir dešiniajame Neries krante, ar tarptautinių prabangos parduotuvių ir apsipirkimo centrų gausą Gedimino prospekte. Cariniu laikotarpiu suprojektuotame prospekte, kaip pagrindinėje sostinės gatvėje, sovietiniu laikotarpiu įsikūrė daugybė administracinių pastatų ir ministerijų. Istorinio Vilniaus tikrasis pobūdis, jo vietos dvasia keičiasi itin greitai ir kai kurie kritikai dėl to pareiškė radikalių pretenzijų. Kuriant naujas efektyviausias Vilniaus urbanistinės struktūros charakteristikas, randasi skirtingos nuomonės apie šiuos vizualinius pokyčius, kai kurie kritikai juos atmeta, tvirtindami, jog jie nepaprastai sudėtingi. Vis dėlto bet kas, lankęsis Lietuvoje prieš dvidešimt ar net dešimt metų ir neseniai sugrįžęs, sutiks, kad šiandien matome visai naują miesto vaizdą – dabar jis atrodo kaip tikras Vakarų kapitalistinis metropolis, vargiai beprimenantis pilką ir apleistą sovietinės eros miestą. Straipsnyje analizuojami pokyčiai Vilniaus urbanistinėje struktūroje ir miestovaizdyje, įvykę per paskutinius dvidešimt metų nuo nepriklausomybės atkūrimo.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Kultūros istorija; Miestas; Urbanistika; Urbanizmas; Vartotojiška kultūra; Viešoji erdvė; Vilnius; Architecture; City; Public space; The culture of consumption; Urbanism; Urbanistics, history of culture; Vilnius.

ENThis article covers changes in Vilnius urban structure and cityscape during the last twenty years, since the establishment of independence. Drawing on theoretical analysis and firsthand observation, the author demonstrates that during this period Lithuania's capital underwent rapid urbanization of a new kind because of the rise of a capitalist market economy, the commodification of culture in general, the expansion of the real estate sector in the city's economy, and the construction of large-scale business centers and shopping malls. All these factors and tendencies resulted in creating a new image of Vilnius - one of a globalized capitalist city with a strong shift towards commercialization, urbanization, and internationalization. This trend in the city's development had an ambiguous impact on public spaces (squares, parks, etc.), and in fact contributed to their erosion in the structure of Vilnius. This implies that a new kind of thinking is needed to prevent further uneven urbanization of Lithuania's capital. [From the publication]