Kodifikacijos ir vartosenos santykių modelis

LTStraipsnyje nagrinėjami bendrinės lietuvių kalbos kodifikacijos ir vartosenos santykiai, remiantis 2005–2006 m. atliktu žvalgomuoju tyrimu – internetine interaktyviąja kalbos vartotojų apklausa, orientuota į variantiškąją vartoseną. Vartotojų prašyta pasirinkti jiems priimtiniausią iš kelių pateiktų vartosenos variantų – kirčiavimo, leksikos, morfologijos, sintaksės. Tyrimas atskleidė kodifikacijos ir vartosenos santykių įvairovę, parodė pačios vartosenos, kaip vieno iš norminimo kriterijų, prieštaringumą. Palyginus apklausos rezultatus su kodifikuotomis bendrinės lietuvių kalbos normomis, sudarytas kodifikacijos ir vartosenos santykių modelis. Pasitvirtino prielaida, kad dabartinė lietuvių kalbos kodifikacija dėl įvairių objektyvių ir subjektyvių priežasčių kai kuriais atvejais nesutampa su vartotojų įpročiais, taigi ir su kai kuriais vartosenos polinkiais. Kodifikacija, apimanti variantiškąją kalbos reiškinių dalį, yra trejopa: 1) atitinkanti vartosenos polinkius, 2) šiek tiek nesutampanti su vartosenos polinkiais, 3) priešinga vartosenos polinkiams. Straipsnyje aptariamos realiosios ir nerealiosios kodifikacijos, taip pat norminės ir nenorminės vartosenos sąvokos. Kodifikacijos ir vartosenos santykiams apibūdinti remiamasi realiosios normos sąvoka. Taikant pateiktą kodifikacijos ir vartosenos santykių modelį, galima geriau įvertinti esamą bendrinės kalbos normų būklę ir tiksliau nustatyti kodifikacijos perspektyvą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Kodifikacija; Normos; Codification; Norms.

ENThis article examines the relationship of the codification of standard Lithuanian and its usage, based on research conducted in 2005-2006 conducted through an interactive internet survey of language users, with the survey focused on varied usage. The users were asked to choose the most acceptable option from those that were given, which included questions on accentuation, lexicon, morphology and syntax. The research revealed a variety of the relationships between codification and usage, showing inconsistencies in usage, which was one of the normative criteria. In comparing the results of the survey with the codified norms of standard Lithuanian, a model of the relationships between codification and usage was created. The premise that the modern codification of Lithuanian in some cases does not coincide with the usage of speakers due to various objective and subjective reasons, and consequently with some tendencies of usage. Codification, encompassing the varied part of language expressions, is comprised of three parts: 1) corresponding to trends of usage, 2) somewhat inconsistent with trends of usage, and 3) incompatible with trends of usage. This article discusses substantive codification and insubstantive codification, as well as the concepts of normative and non-normative usage. The concept of substantive codification will be used for describing the relationship of codification and usage. By applying the model of the relationship between codification and usage that is provided, we can better evaluate the current state of standard language norms and more precisely determine the future possibilities for codification.