"Vizija" XX a. vargonų muzikoje : lietuviškasis aspektas

LTStraipsnyje vizijos XX a. vargonų muzikoje atsiradimas ir jo lietuviškasis fenomenas remiantis Lietuvos ir jai artimų kompozitorių vargonų kūryba bei muzikologų, estetikų, kitų tyrėjų darbais, kuriuose fragmentiškai kalbama apie „vizijinę“ muziką arba audiovizualumą kūryboje, unikalią garso vizijos prigimtį bei prancūzų vargonų simfonizmo moduliacijas į postmoderno erdves. Konstatuojant vizijos atsiskleidimą muzikoje, išskiriami keli kompozicinės raiškos būdai: 1) garso spalva – tai instrumento tembras, harmonijos koloritinė funkcija, Klangfarbe stilius ir kiti impresionistiniai aspektai, 2) garso erdvė – atitinkamai išskleista faktūra, užpildyta virpesių ir gausmų „stovinčio laiko“ statika (tai vadinama statiškąja dramaturgija), 3) pats „muzikos tapybos“ žanras, užsimezgęs per amžius ir išryškėjęs romantizmo atšvaitais kaip fantazija, muzikinis paveikslas, peizažas, vizija, meditacija, malda. Straipsnyje vizija apibūdinama lietuviškuoju aspektu, pradedant Čiurlionio kūryba, toliau ši samprata išsišakoja į dvi skirtingas Messiaeno ir Bacevičiaus linijas – taip atsiranda erdvinė filosofinė neeuklidinės geometrijos dimensija. Istorinė chronologinė vizijos sklaida akcentuoja baltiškąją / lietuviškąją jos aktualiją XX a. pabaigoje, iškyla prisikėlimo – tautos atgimimo, kultūros kaip „laiko žadintojo“ funkcija. Šios vizualumo muzikoje ir estetinės formų sintezės prielaidos bei jų realizavimo praktika leidžia straipsnio autorei daryti išvadas apie specifinio vizijos žanro formavimąsi vargonų muzikoje bei aptarti jo ypatingus bruožus. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Vizija; Impresionizmas; Sakralinis minimalizmas; Vargonų simfonizmas; Apokalipsė; Vision; Impressionism; Sacral minimalism; Vibration; Apocalypse.

ENModifications of Romanticism and French organ symphonism inspired the renewal of organ music genres. One of such novelties, related both to impressionism and religious meditation, is organ vision, a phenomenon of reflection of infinity and static drama composition, originating also in the synthesis of music and art forms of M. K. Čiurlionis. The vision of arts inspired by him revealed itself in abundant sacral music cycles of O. Messiaen (“Visions de l’Amen”, 1943). “Vision of the Eternal Church” (1928) by Messiaen became the prototype of the vision of a new form of organ creation. The first musical visions in Lithuania were created by Vytautas Bacevičius. His organ creation displayed a lot of new impressionist and expressionist dimensions in the compositions of 1934. The organ vision still strengthened its role in the Baltic sacral minimalism of the 20th century (B. Kutavičius, A. Pärt), partly as a metaphor of religious music which was prohibited in the years of the Soviet occupation (1945–1990), partly as an inspiration of the historical memory that predetermined the national resurrection and defining the path of the state as a historical vision. The organ vision as the reflection of post-totalitarian hymns, i. e. the Apocalypse and postcivilization super-temporality, also became topical at the new turn of the century. [From the publication]