Laisvieji antriniai predikatyvai

LTStraipsnyje nagrinėjama predikatyvų samprata, apžvelgiama jų klasifikacija užsienio ir lietuvių lingvistikos darbuose. Daugiausia dėmesio skiriama laisviesiems antriniams predikatyvams, ypač neturintiems rezultatinės reikšmės – depiktyvams. Predikatyvas yra nuo pagrindinio veiksmažodžio priklausomas ir su jo argumentu semantiškai susijęs žodis. Pagal predikacijos pobūdį sakinyje skiriami pirminiai ir antriniai predikatyvai. Pagal apibūdinamą sakinio dalį antriniai predikatyvai skirstomi į veiksnio ir papildinio antrinius predikatyvus. Pagal sintaksinio ryšio pobūdį skiriami būtinieji ir laisvieji predikatyvai. Būtinuosius predikatyvus valdo tik tam tikros semantikos veiksmažodžiai. Pagal reikšmę būtinieji antriniai predikatyvai skirstomi į nerezultatinius ir rezultatinius. Laisvieji predikatyvai būna tik antriniai. Pagal reikšmę jie skirstomi į rezultatinius ir nerezultatinius antrinius predikatyvus. Nerezultatiniai antriniai predikatyvai vienų vadinami depiktyvais, kitų skirstomi į depiktyvus ir aplinkybinius antrinius predikatyvus. Depiktyvai pagal reikšmę klasifikuojami į būsenos, kiekio, draugės, lyginimo, būdo, vietos, laiko ir kt. Depiktyvai nuo rezultatyvų skiriasi sintaksiniu, semantiniu, aktualiosios skaidos požymiais bei antrosios predikacijos konceptualizavimu: depiktyvais sakinyje reiškiama antroji predikacija vienaip ar kitaip koordinuojama su pagrindine, tačiau išlieka savarankiška. Lietuvių kalboje depiktyvai paprastai derinami su veiksmažodžio argumentą reiškiančiu žodžiu, bet esama ir tokių depiktyvų, kurie derinami tik iš dalies arba visai nederinami.Reikšminiai žodžiai: Antrinė predikacija; Depiktyvas; Predikatyvas; Depictive; Predicate; Secondary predicate; Secondary predicates.

ENThe paper sets out to investigate the notion of predicates. It also offers an overview of their classification in Lithuanian and foreign linguistics. Most attention is given to free secondary predicates (predicative adjuncts), focusing on predicates with no resultative meaning, i.e. depictives. A secondary predicate is a word syntactically dependent on the main verb (in cases of complementation it is also semantically dependent) and semantically related to its argument. It refers to primary or secondary predication of the clause. According to the character of the syntactic relation, a distinction is made between predicative complements (the predicate is governed by the verb) and predicative adjuncts (the predicate modifies the verb). According to meaning, two types of secondary predicates are divided into nonresultative and resultative. Free non-resultative predicates are by some linguists referred to as depictives (in a general meaning) and by others as depictives (in a narrow sense) and circumstantial secondary predicates. In Lithuanian depictives usually agree with the verbal argument (depictives in concord); however, there are depictives which only partially agree with the verb argument (in number, gender) or do not agree altogether (semantic depictives). [text from author]