Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918-1940)

LTRemiantis skelbtos, archyvinės ir rankraštinės medžiagos tyrimu knygoje siekta ištirti ir susisteminti žinias apie mokslininkų dalyvavimą steigiant Lietuvos humanitarinio profilio visuomenines mokslo organizacijas 1918 - 1940 m., atskleisti tų organizacijų formavimo savitumus ir reikšmingiausius pasiekimus. Išskirti mokslinės veiklos organizacinio modelio bendrieji ir specifiniai ypatumai, esminiai mokslininkų idėjų ir jų raiškos organizacijose bruožai, nustatyti mokslinės ir švietėjiškos veiklos pasiekimai. Taip pat pateikiami dar neskelbti duomenys apie literatūrologų, filosofų, karo istorikų ir kitų mažai tirtų visuomeninių mokslo institucijų ar jų padalinių kūrimą, mokslininkų ryšius ir kai kurie nauji visuomeninės mokslo institucionalizacijos tendencijų aptariamu laikotarpiu vertinimai. Konstatuojama, kad visuomeninių mokslo organizacijų steigimas pirmajame Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetyje buvo itin aktualus mokslininkams bei mokslo mėgėjams telkti ir jų idėjoms įgyvendinti, nes valstybės remiamos mokslo bei studijų įstaigos dar negalėjo aprėpti, koordinuoti ir spręsti visų su mokslo plėtra susietų reikalų. Lietuvos humanitarų draugijų veiklos organizavimo požiūriu per visą aptariamą laikotarpį akcentuojama specializavimo tendencija, kuri ypač akivaizdi lituanistiniuose darbuose. Lietuvos visuomeninio mokslo institucionalizavimo, tyrimų bei leidybos organizavimo tobulinimo procese svarų indėlį įnešė Mykolas Biržiška, Augustinas Janulaitis, Pranas Skardžius, Stasys Šalkauskis ir kiti žinomi humanitarai.Reikšminiai žodžiai: Mokslo draugijos.

ENDrawing on published, archival and manuscript resources, this book aims to explore and systematize knowledge about scholars'participation in establishing public organizations in the field of the humanities in Lithuania between 1918 and 1940. It also seeks to reveal various aspects of the formation of such organizations and to présent their most important achievements. The author identifies generał and spécifie characteristies of the organizational pattern of scientific activity, discusses the essential features of scholarly ideas and their spread within organizations, and considers the scientific and educational accomplishments. Along with previously unpublished resources relating to the establishment of public scientific organizations and their branches in the field of literaturę, philosophy and war history, this book includes materiał on other underresearched organizations and on the ties of scientists and contains some new assessments of the trends of public science institutionalization observed during the period under study.