Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas

LTPrašymai yra populiarus lingvistinio mandagumo tyrimų objektas. Apie lietuviškus prašymus taip pat jau yra rašyta, tačiau šiame straipsnyje pristatomas gretinamasis tyrimas lietuvių kalbotyros kontekste yra naujoviškas tiek dėl platesnio  – pragmatinio požiūrio į mandagumo reiškinį, tiek darbo metodikos prasme. Pagrindinis autorės tikslas buvo nustatyti dažniausius, taigi, manytina, mandagius lietuvių prašymų modelius pagal jų tiesiogiškumo laipsnį – prašymų strategijas. Anglų kalbos medžiaga pasitelkta labiau kaip priešingas polius kultūriniams mūsų prašymų savitumams išryškinti. Duomenys gauti atvirąja anketa, kurioje respondentams pateikta 12 prašyti skatinančių situacijų. Analizuoti 100 lietuvių ir 100 anglų aukštųjų mokyklų studentų atsakymai. Medžiagos analizei ir interpretacijai taikyti Tarpkultūrinio šnekos aktų realizacijos projekto (1989) mokslininkų sukurti teoriniai ir metodiniai metmenys. Pagrindinė teorinė prielaida – esama trijų universalių aptariamų šnekos aktų tiesiogiškumo lygių: tiesioginės (T), konvencionaliai netiesioginės (KN) ir nekonvencionaliai netiesioginės (NN) strategijų. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nors abi respondentų grupės dažniausiai savo prašymus formulavo kaip KN, lietuviai vartojo kur kas daugiau T pasakymų. Kadangi KN prašymai paprastai siejami su Brown ir Levinsono (1987) išskirtais negatyviojo, o T – pozityviojo mandagumo tipais, gauti duomenys rodo kultūrinių nuostatų bei vertybių lemiamą didesnį lietuvių polinkį į pozityvųjį mandagumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Lingvistika; Lingvistinis mandagumas; Prašymas; Prašymo strategija; Respondentų grupė; Sociolingvistika; Asking; English; Group of respondents; Linguistic politeness; Linguistics; Lithuanian; Request; Sociolinguistics; Strategy of request.

ENRequests are popular object of linguistic courtesy researches. Lithuanian requests were already described, but this article introduces comparative research in the context of Lithuanian linguistics, which is innovative both because of broader - pragmatic attitude to phenomenon of courtesy, and in terms of working methods. The main purpose pursued by the author is to identify the most frequent, therefore supposedly polite models of Lithuanian requests by the degree of their directness - request strategies. English language materials were used more as an opposite pole helping to highlight cultural peculiarities of our requests. Data received through an open questionnaire, in which 12 request-encouraging situations were presented to respondents. Answers of 100 Lithuanian and 100 English higher education students were analysed. Theoretical and methodical guidelines developed by the researchers within the framework the Cross-Cultural Speech Act Realisation Project (1989) were applied to analysis and interpretation of materials. The key theoretical presumption is existence of three universal levels if directness of discussed speech acts: direct (D), conventional indirect (CI) and unconventional indirect (UI) strategies. The research results reveal that though both groups of respondents usually formulated their requests as CI, Lithuanians used D sayings much more often. Since CI requests usually are associated with negative courtesy types distinguished by Brown and Levinson (1987), while D with positive courtesy types, obtained data shows stronger inclination of Lithuanians to positive courtesy determined by cultural attitudes and values.