Kiekybinis klausiamųjų šnekamosios lietuvių kalbos pasakymų tyrimas

LTStraipsnyje pristatomi šnekamosios kalbos tyrimo, atlikto Vytauto Didžiojo universitete, naudojantis Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno duomenų baze, rezultatai. Tyrimo metu buvo sudaryta klausiamųjų pasakymų, vartojamų spontaninėje lietuvių kalboje, klasifikacija pagal funkcijas ir sandarą. Kiekybinis tyrimas atliktas specialia kompiuterio programa CHILDES analizuojant Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne sukauptus šnekamosios kalbos įrašus. Gauti rezultatai lyginami su lietuvių kalbos gramatikose (dabartinės lietuvių kalbos, funkcinėje ir praktinėje) pateikiama klausiamųjų sakinių sistema. Atliktas kiekybinis klausiamųjų pasakymų tyrimas atskleidė, kad šnekamojoje kalboje šiek tiek dažniau vartojami tikrinamojo nei specialiojo / konkrečiojo klausimo pasakymai, o tikrinamojo klausimo pasakymų grupėje dominuoja pasakymai be klausiamųjų dalelyčių. Suskirsčius klausiamuosius specialiojo klausimo pasakymus pagal funkciją (į veiksnio, papildinio, pažyminio ir aplinkybių klausimo pasakymus) ir atlikus kiekybinį tyrimą, paaiškėjo, kad gausiausiai vartojami yra aplinkybių klausimo pasakymai, o aplinkybės klausimų grupėje dominuoja vietos aplinkybės klausimo pasakymai. Gauti rezultatai yra naudingi numatant tolesnius Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno analizavimo darbus, tobulinant ir toliau adaptuojant lietuvių kalbai automatinės analizė programą CHILDES, atliekant lyginamuosius rašytinės ir sakytinės lietuvių kalbos tyrimus.Reikšminiai žodžiai: CHILDES programa; Kiekybinis tyrimas; Klausiamasis pasakymas; Klausiamieji sakiniai; Sakytinė kalba; Sakytinės kalbos tekstynas; Tekstynas; CHILDES programme; Corpus; Interrogative; Interrogative sentences; Quantitative research; Spoken language; Spoken language corpus.

ENThe paper presents the results of the spoken language research carried out in Vytautas Magnus University using the database of the corpus of Lithuanian spoken language. The research created a classification of interrogative utterances used in spontaneous Lithuanian language by function and structure. The quantitative research was carried out by using special CHILDES software to analyse the entries of spoken language accumulated in the Lithuanian spoken language corpus. The obtained results were compared with the system of interrogative sentences presented in Lithuanian grammars (modern Lithuanian, functional and practical). The quantitative research of interrogative utterances revealed that utterances of clarification question rather than special/concrete question are slightly more often used in spoken language, and utterances without interrogative particles prevail in the group of utterances of clarification questions. Classification of interrogative utterances of special questions by function (subject, object, attribute and modifier) and a quantitative study revealed that modifier interrogative utterances are most abundant, with the place modifier utterance prevailing in this group. The obtained results are useful for the planning of further analyses of the Lithuanian spoken language corpus, improvement and adaptation of the automatic analysis programme CHILDES for the Lithuanian language, and carrying out the comparative research of written and spoken Lithuanian language.