Kai kurie prijungiamųjų laiko sakinių semantikos aspektai

LTStraipsnyje aptariamos prijungiamųjų laiko sakinių predikatų gramatinio laiko parinkčių ir semantinio ryšio (de re, de dicto) sąsajos, laiko ir priežastingumo reikšmių susiliejimo panaudojimas pragmatiniais tikslais (komunikacinės kompetencijos raiška), sakinio dėmenų sintaksinių vaidmenų sukeitimo galimybės. Prijungiamieji laiko sakiniai perteikia asimetriniu propozicijų tarpusavio santykiu pagrįstą laiko matavimą – situacijos yra lokalizuojamos laike pagal vienos santykį su kita. Pagal tai, ką propozicijos atspindi – priežastinį ryšį tikrovėje ar pasakyme, jos gali būti skirstomos į de re (priežastinis ryšys egzistuoja tikrovėje) ir de dicto (priežastinis ryšys egzistuoja diskurse). Prijungiamųjų laiko sakinių semantinis de dicto ryšys gali būti siejamas su sakinio dėmenų predikatais einančių veiksmažodžio esamojo (neapibrėžto laiko nuorodos perteikimas) ar būsimojo laiko formų raiška ir bendriausiai laiko reikšmę perteikiančių jungiamųjų žodžių (kai/ kada/ kol) vartosena. Nurodytos gramatinės sakinių predikatų ypatybės ir leksinės jungiamųjų žodžių parinktys dažniausiai nulemia ir laiko sakinių reikšmės susipynimą su kitomis reikšmėmis. Vertinant sakinių daugiareikšmiškumo variacijas konkrečiuose diskursuose – laiko sakinių modelio parinkamas vietoj sąlygos sakinių gali būti siejamas su kalbančiojo ketinimais ir komunikacine kompetencija. Reta prijungiamojo laiko sakinio dėmenų sintaksinių vaidmenų sukeitimo galimybė yra įmanoma tik esant nuorodai į išskirtinį pasakymo situacijos kontekstą.Reikšminiai žodžiai: De dicto semantinis ryšys; De re semantinis ryšys; Jungiamieji žodžiai; Laiko sakiniai; Predikatas; Prijungiamieji laiko sakiniai; Prijungiamieji sakiniai; Sintaksė; Veiksmažodžiai; Connective words; Predicate; Subordinate clauses; Subordinate clauses of time; Syntax; The de dicto semantic relation; The de re semantic relation; Time clauses; Verbs.

ENThe article discusses interfaces between grammatical tense choices of complex time sentences predicates and semantic relation (de re de dicto), use of merger of time and causal meanings for pragmatic purposes (communicative competence expression), possibilities of exchanging syntax roles of sentence components. Complex time sentences express time measurement based on asymmetric interrelation of propositions - situations are localised in time according to one's relation with the other. According to what propositions reflect - causality in reality or in saying, they can be divided into de re (causality exists in reality) and de dicto (causality exists in discourse). Semantic de dicto relation of complex time sentences can be associated with predicates of sentence components used in present (indefinite time notion is expressed) or future tense forms and use of connecting words (when/until/while) expressing the most general time meanings. Named grammatical peculiarities of sentence predicates and lexical choices of connecting words usually determine interweaving of time sentence meaning with other meanings. When judging on sentence polysemy variations in specific discourses - selection of time sentence model instead of cause sentences can be associated with the speaker's intentions and communicative competence. Rare possibility of exchange of syntax roles of complex time sentence components is available only if reference to exclusive contest of discourse situation is present.