Tarp Atėnų ir Jeruzalės : recenzija

LTRecenzijoje aptariama knyga „Filosofijos likimas“, kurioje Algis Mickūnas ir Arvydas Šliogeris svarsto, kokia filosofijos situacija šiandien. Gilindamiesi ne į filosofijos istoriją, bet į jos esmę, du filosofai išreiškia savo asmeninį požiūrį į tai, kas yra filosofija. Darbe apžvelgiami abiejų autorių pateikti filosofijos apibrėžimai. Nepaisant požiūrių skirtumo, įžvelgiamas ir tam tikras ryšys tarp pozicijų. Mickūno filosofija apibrėžiama kaip visuomeniškai angažuota atsakomybės etika, apeliuojanti į universalias protu ir argumentais paremtas tiesas, kylančias iš tiesioginės ir individualios pasaulio patirties. Šliogerio filosofija – tai ikikalbinės tikrovės tyla, tai juslinis individualių daiktų tyrimas, kuris negali būti nei neapibendrinamas, nei išreiškiamas žodžiais. Mickūnas – fenomenologas, o Šliogeris – metafizikas. Todėl Mickūnas nagrinėja nefilosofines ir antifilosofines pažiūras, kad išryškintų, kas yra filosofija, o Šliogeris kritikuoja Vakarų kultūrą, kuri esą užvaldyta kalbos iliuzijų ir simuliakrų. Tačiau yra vienas bendras sąlyčio taškas – tiek Mickūnas, tiek Šliogeris filosofiją sieja su laisvamanybe, o ne su malda ar nuolankumu religiniams autoritetams. Ne apeliavimas į autoritetus, bet nepriklausomas protas, pasak Mickūno, yra filosofijos pagrindas. Filosofiją Mickūnas sieja su politine (viešąja) veikla ir demokratinių laisvių puoselėjimu. Šliogeris savo samprotavimus taip pat grindžia mintimi, kad religija ir mokslas yra filosofijos esmės paneigimas.Reikšminiai žodžiai: A. Mickūnas; A. Šliogeris; Etika; Fenomenologija; Filosofija; Filosofija, epistemiologija; Kalba; Metafizika; Mickūnas; Religija; Šliogeris; A. Mickūnas; A. Šliogeris; Epistemology; Ethics; Language; Metaphysics; Mickūnas; Phenomenology; Philosophy; Religion; Šliogeris.

ENThe review discusses "Filosofijos likimas" [Fate of Philosophy] book, in which Algis Mickūnas and Arvydas Šliogeris are contemplating about the situation of philosophy today. By getting insight in the essence of philosophy rather than into its history, two philosophers express their personal attitudes to what philosophy is. Definitions of philosophy by both authors are reviewed in the writing. Notwithstanding difference in opinions, a certain interrelation between their positions is perceived. Mickūnas' philosophy is defined as socially engaged responsibility ethics appealing to reason- and arguments-based universal truths, arising from direct and individual world experience. Šliogeris' philosophy is pre-lingual silence of reality, it is a sensual research of individual objects, which may not be either summarised or expressed in words. Mickūnas is phenomenologist, while Šliogeris is metaphysician. Therefore, Mickūnas researches non-philosophical and anti-philosophical attitudes to highlight what philosophy is, while Šliogeris criticises Western culture obsessed with language illusions and simulacrum. But there is one common point of contact - both Mickūnas and Šliogeris associate philosophy with free thinking rather than with pray or obedience to religious authorities. Not appeal to authorities but rather independent reason is the fundamental of philosophy, according to Mickūnas. Mickūnas associates philosophy with political (public) activities and fostering of democratic liberties. Šliogeris also grounds his reasoning with a thought that religion and science are the denial of the essence of philosophy.