Kalbėtojo funkcinės gramatikos įvadas

LTStraipsnyje glaustai aptariami funkcinės gramatikos teorinius pamatai, išdėstyti naujuosiuose S. Diko, A. Sievierskos ir jų sekėjų darbuose, į minėtas teorijas integruojant kitų funkcinės ir nefunkcinės gramatikos pakraipų aprašų produktyvias koncepcijas. Straipsnyje atskleidžiamai minėtų darbų koncepciniai nevienodumai: nevienodai suprantama pati funkcinė gramatika, skirtinga funkcijos sąvokos samprata, ne tokie patys funkcijų ir funkcinių kategorijų tipai ir pan. Kalbotyroje terminas funkcija paplitęs keliomis reikšmėmis. Neretai funkcijos terminas siejamas su tam tikra gramatikos (kalbotyros) kryptimi: 1) distribucionalistų (L.Blumfildo) – gramatinių pozicijų visuma, kurioje gali kuri nors forma eiti; 2) funkcinėje gramatikoje (V. Šmidto) – pavartojimas kalbinės formos siekiant komunikacinio efekto; 3) Prahos mokyklos – užduotis, vartojimo tikslas, atlikimas (vaidmuo); 4) transformacinėje gramatikoje – santykis tarp poros sintaksinių kategorijų apibrėžiant sakinio narius. Šalia bendriausiųjų kalbos funkcijų paprastai skiriamos semantinės funkcijos, atitinkančios kito tipo darbuose semantinius vaidmenis, santykius ar semantinius linksnius; sintaksinės funkcijos, atitinkančios vadinamąsias sakinio dalis ir pragmatinės funkcijos. Pastarosios dar skirstytinos į kalbėjimo aktų ir jų tipų funkcijas bei diskursines (teksto) funkcijas. Priimant funkcinės gramatikos modelį su operatoriais paverčiamomis morfologinėmis predikatų, aktantų (argumentų) ir adjunktų (aplinkybių palydovų) charakteristikomis, iškyla būtinybė turėti funkciškai orientuotus morfotolginių kategorijų aprašus.Reikšminiai žodžiai: Funkcinė gramatika; Kalbos funkcija; Kalbėtojas; Morfologinė kategorija; Pragmatika; Pragmatinė funkcija; Semantinė funkcija; Sintaksinė funkcija; Tekstas; Valentingumas; Function of language; Functional grammar; Language function; Morphological category; Pragmatic function; Pragmatics; Semantic function; Speaker; Syntactic function; Text; Valency.

ENThe article briefly discusses theoretical fundamentals of functional grammar laid down in the latest works by S. Dik, A. Siewierska and their followers, by integrating productive concepts of other descriptions of functional and non-functional grammar directions into the above-mentioned theories. Conceptual differences of the above-mentioned works are revealed in the article: the functional grammar itself and the function concept are differently understood, types of functions and functional categories differ, etc. Function is used in several meanings in linguistics. The term of function is frequently associated with a certain direction of grammar (linguistics): 1) distributionalism (L. Bloomfield) - the whole of grammatical positions, in which any form can be used; 2) functional grammar (V. Schmidt) - use of linguistic form in pursuit of communicative effect; 3) Prague school - task, purpose of usage, completion (role); 4) transformation grammar - relation between a couple of syntax categories by defining sentence members. Next to the most general linguistic functions, usually semantic functions are distinguished, which correspond to semantic roles of other type of works, relations or semantic cases; syntax functions conforming to so-called sentence parts and pragmatic functions. The latter are further divided into functions of speech acts and their types and discursive (text) functions. When accepting functional grammar model with morphological characteristics of predicates, actants (arguments) and adjuncts (circumstantial adjuncts) turned into operators, a need for having function-oriented descriptions of morphological categories arises.