Intertekstualumas : referencija, tariamas dialogas ir kitos stilistinės raiškos formos

LTStraipsnyje tiriami intertekstualumo reiškiniai, jų formos ir stilistinės funkcijos V. Kudirkos tekstuose. Aptariamas ne tik tiesioginis citavimas, bet ir atvejai, kai į savo tekstą autorius įterpia kito teksto fragmentų be kabučių, žodžius ar pasakymus svetima kalba, aliuzijas į liaudies dainą, Šventąjį Raštą ir pan. Kudirkos tekstai yra heterogeniški, turintys kito autoriaus žodžių, nevienalyčiai, užmezgantys dialogą, jiems būdinga turtinga polifonija. Aptariamos dažniausiai Kudirkos tekstuose pasitaikančios intertekstualumo formos: tiesioginis citavimas, netiesioginis citavimas, atnaujintoji frazeologija, tariamas dialogas, referencija. Vienas ryškiausių Kudirkos tekstų intertekstualumo požymių – tautosakos citatos, Šventojo rašto referencija, antikos autorių tekstų fragmentai, gausūs svetimos kalbos žodžiai ir pasakymai. Galima matyti skirtumą tarp tuo metu natūraliai autoriaus vartojamų barbarizmų ir sąmoningai įterptų kitos kalbos žodžių ar pasakymų, kurių citavimo stilistinė funkcija – ironizuojant parodyti, kaip tas reiškinys labai prigijęs, bet svetimas, nelietuviškas. Kur autorius norėjo pabrėžti tą svetimumą, priešiškumą, ten ne šiaip vartojo, bet citavo rusiškus ar lenkiškus žodžius, rusiškas nelinksniuotas pavardes. Tikslūs lotyniški ar prancūziški, vokiški posakiai atlieka argumentacinę, motyvacijos ir pavyzdžio funkciją. Atnaujinęs kokį posakį ir pritaikęs Lietuvos realijoms, autorius tekstą daro stilistiškai gyvą – patrauklų, šmaikštų, dažnai ironišką ar net sarkastišką. Taigi atnaujintoji frazeologija atlieka stilistines ironizavimo bei vertinimo funkcijas.Reikšminiai žodžiai: Citata; Dialogas; Intertekstualumas; Literatūra; Referencija; Retorika; V. Kudirka; Vincas Kudirka; Dialogue; Intertextuality; Lithuanian Literature; Quotation; Reference; Rhetoric; V. Kudirka; Vincas Kudirka.

ENThe article analyses the phenomena of intertextuality, their forms and stylistic functions in Vincas Kudirka’s texts. It discusses not only direct quoting, but also the cases when the author inserts fragments of another text, words or foreign language expressions, allusions to a folk song, the Holy Script, etc. into his text without any quotation marks. Kudirka’s texts are heterogeneous and characterised with a rich polyphony. The article discusses the most usual forms of intertextuality in Kudirka’s texts: direct quoting, indirect quoting, renewed phraseology, reference. One of the most prominent features the intertextuality of Kudirka’s texts is quoting of folklore, references to the Holy Script, fragments of texts by antique authors, vast number of foreign language texts and phrases. One can see a difference between barbarisms naturally used by the author and foreign language words or phrases inserted by the author on purpose, the stylistic function of which is to show through irony the extent this phenomenon is alien and not Lithuanian. When author wanted to emphasise this alien nature, he used and quoted Russian or Polish words, etc. Accurate Latin, German or French phrases perform an argumentative, motivational and demonstrative function. By reviving a certain phrase and adopting it to the Lithuanian realia, the author makes the text stylistically alive – attractive, ironic and even sarcastic. Therefore, the renewed phraseology performs functions of stylistic irony and evaluation.