Lietuviškoji nešyklių tradicija

LTLietuvoje populiarėja nešyklės – įvairiausios priemonės, skirtos nešioti kūdikiams. Nešyklės plinta kartu su vaikų nešiojimo filosofija, kurios šalininkai teigia, kad kūdikiui yra būtinas fizinis kontaktas su jį globojančiu žmogumi. Straipsnyje apžvelgiami negausūs etnografiniai duomenys apie vaikų nešiojimo priemones XIX–XX a. pradžioje Lietuvoje. Tradicinėje lietuvių kultūroje būta nešyklių, kurioms buvo naudojamos didžiosios vilnonės skaros. Einant dirbti į laukus, vaikas dažnai buvo nešamas drobinėje skraistėje arba lopšyje. Tradicinės lietuviškos vaikų nešimo priemonės ne tik palengvindavo kūdikio pernešimą iš vienos vietos į kitą, bet ir saugojo jį. Tačiau vaiko nešiojimas, siekiant jo nuolatinio artumo su motina, tradicinei lietuvių kultūrai nebūdingas. Laikytasi nuostatos, kad kūdikiui saugiausia vieta yra lopšys, kur jis praleisdavo beveik visą laiką. Lietuviškoji tradicinė nešyklių ir kūdikių priežiūros sistema atitinka savojo arealo, apimančio Europą, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, bruožus: vietoj nešyklių čia naudotas drabužis ar gūnia; ji pasitelkiama ne nuolatiniam kūdikio nešiojimui, o tik pernešimui iš vienos vietos į kitą; kūdikio judesiai suvaržomi jį stangriai suvystant; kūdikiui rodytas ribotas dėmesys, didesnę laiko dalį jis buvo paliekamas vienas; kontaktas su kūdikiu jį liečiant, glostant neakcentuotas kaip ypatinga vertybė. Galima prielaida, kad tokia kūdikio priežiūros kultūra susiformavo siekiant išugdyti tam tikras asmens savybes – paklusnų, santūrų, kuklų, drovų, kantrų, į suaugusiųjų pokalbius nesikišantį vaiką.Reikšminiai žodžiai: Motinystė; Nešyklių tipai; Nešyklės; Tradicinės vaikų nešyklės; Vaikų auginimas; Baby carrier tradition; Carrier typology; Child care; Lithuania; Moterhood; Traditional baby carrier.

ENThe article focuses on traditional Lithuanian baby carriers and child care aspects related to them. The article sums up previously published ethnographical data and information recorded by Audronė Daraškevičienė. Drawing on research in cultural anthropology she concludes that Lithuanian child care practices correspond to those of European, North African and Middle Eastern countries and are very different from child care practices that are more popular with contemporary mothers, but are traditionally characteristic of Asian populations. [From the publication]