LTLietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo tikimasi laisvesnio tautinės kultūros gyvavimo. Daugelis Lietuvos mokyklų pradėjo ieškoti galimybių, kaip tautinės kultūros pagrindus įtraukti į mokinių ugdymą ir juos įtvirtinti. Tam buvo tinkamos prielaidos – mokyklos galėjo savo nuožiūra koreguoti ugdymo programas, daugelyje Lietuvos mokyklų buvo įvestos etninės kultūros. Tačiau, nors tradicinių tautos vertybių poreikis didėjo, etninės kultūros mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose menkėjo ir beveik išnyko. Taigi, nors etninė kultūra pripažįstama kaip kiekvieno Lietuvos piliečio kultūrinis pagrindas ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos įstatymuose, etninė kultūra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose užima menką vietą. Siekiant ištirti etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose padėtį, buvo atliktas sociologinis ekspertų tyrimas. Išaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų yra įsitikinę, jog etninė kultūra mokykloje turi būti perteikiama nepertraukiamai visose ugdymo pakopose, o mokymas pamokose turi būti siejamas su jos pritaikymu mokyklos gyvenime arba neformaliu ugdymu. Mokytojų nuomone, dėl etninės kultūros pateikimo nesistemiškumo, antraeiliškumo ir mokytojų nekompetencijos integracinis modelis nėra efektyvus etninės kultūros perėmimo ir tęsimo būdas ir galėtų būti tik kaip papildoma etnokultūrinio ugdymo priemonė. Ekspertai vienbalsiai pasisakė už privalomas etninės kultūros pamokas ir nepertraukiamą etninės kultūros dėstymą nuo pradinių klasių. Mokyklos administracija yra lemiamas veiksnys, užtikrinantis (arba trukdantis) etninės kultūros sklaidą mokykloje.Reikšminiai žodžiai: Etninė kultūra; Etninė kultūra, mokomasis dalykas, integravimas į kitus dalykus; Etninės kultūros mokymas; Mokykla; Ethnic culture; Ethnic culture teaching; Etnic culture; Integration accross curriculum; Lithuania; School.
ENAfter the restoration of the independence of Lithuania, it was expected for freer existence of the national culture. The majority of Lithuanian schools started to look for opportunities to involve the basics of national culture to pupils' education and establish it. There were favourable conditions: schools were able to change education programmes on their own and in many Lithuanian schools a subject of ethnic culture appeared. A need for traditional national values was increasing but the teaching of ethnic culture was reducing and almost disappeared in Lithuanian comprehensive schools. Although ethnic culture is accepted as a cultural base for every Lithuanian citizen and is established in the laws of the Republic of Lithuania, it is not important in Lithuanian comprehensive school. In order to make an analysis of the status of ethnic culture education in comprehensive school, a sociological research was made by experts. It revealed that the majority of respondents were sure that ethnic culture should be consistently taught at all education levels in schools; in classes it should be related to its application in life and non-formal education. According to teachers, because ethnic culture is not systemic, is treated as a minor subject and the teachers lack competences, an integral model is not an efficient way to support and continue ethnic culture and may be treated only as an additional mean of ethnocultural education. The experts collectively supported an idea of compulsory lessons of ethnic culture and its continuous teaching starting from the primary school. A school's administration is a critical factor which ensures (or prevents) the spread of ethnic culture in the school.