The Evaluation of the potential of Lithuanian manufacturing industry structure on the basis of CI index

LTMokslinių tyrimų objektas: Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūra. Straipsnio tikslas: atlikti Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūros pokyčių analizę, siekiant nustatyti apdirbamosios pramonės šakų potencialą ir plėtros galimybes. Tyrimo metodai: literatūros mokslinė analizė ir apibendrinimas, matematiniai skaičiavimai, statistinių rodiklių lyginamoji analizė. Lietuvos apdirbamosios pramonės struktūros ir potencialo tyrimui atlikti taikytas modifikuotas Tikhomirovos (1997) pramonės struktūros analizės metodas, kuris vertina pramonės struktūrinius pokyčius atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, apibūdinančius pramonės veiklos rezultatus. Tyrime įvertinamos atskirų pramonės šakų rodiklių grupės: pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, vidutinis valandinis darbo užmokestis, eksporto augimas, šakos eksporto dalis visame apdirbamosios pramonės eksporte, gamybos apimčių didėjimas. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad bendrasis sudėtinis svorinis koeficientas itin aukštas dvejose pramonės šakose – Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių bei Transporto priemonių gamybos pramonės šakose. Šių pramonės šakų rodiklių augimas buvo pastebimas 2000-2008 m. laikotarpiu. Visi penki analizuotieji šių pramonės šakų rodikliai buvo santykinai aukščiausi iš kitų pramonės šakų. Įvertinus kiekvienos iš pramonės šakų svorinius koeficientus, skaičiuojamas CI indeksas (angl. The Index of the Long Run Income Potential). Aukštos CI indekso reikšmės rodo, kad pramonės struktūra apibūdinama kaip turinti potencialą generuoti didesnes pajamas arba kad pramonės šakos, apibūdinamos aukštomis bendro sudėtinio koeficiento reikšmėmis, turi aukštas sektorinių dalių reikšmes, atsižvelgiant į visą apdirbamąją pramonę.Tai leistų manyti, kad tokia pramonės struktūra yra pageidaujama, siekiant aukštesnio gerovės lygio. Lietuvos apdirbamosios pramonės CI rodiklis turėjo žemėjimo tendenciją 2003–2005 m., palyginti su 2000–2002 m., tačiau indeksas padidėjo 2005–2008 m. Didžiausi indėlius CI indeksui suteikė Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių, Transporto priemonių ir Maisto produktų ir gėrimų pramonės šakos. Šios pramonės šakos gali būti apibūdintos kaip galinčios generuoti augančias pajamas ateityje. Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių pramonės reikšmingumas yra akivaizdus tiriamuoju laikotarpiu. Aukštus indėlius CI indeksui suteikė Pagrindinių metalų ir metalo gaminių, Mašinų ir įrangos gamybos, Guminių ir plastinių gaminių pramonės šakos. Deja, mažėjo Elektrinės ir optinės įrangos pramonės šakos reikšmingumas. Mažiausiai reikšmingos Tekstilės ir tekstilės gaminių, Medienos ir medienos gaminių pramonės šakos. CI indekso pokyčių analizė yra svarbi vertinant visos apdirbamosios pramonės vystymosi tendencijas, atsižvelgiant į kiekvienos pramonės šakos potencialo pokyčius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pramonė; Pramonės struktūra; Pramonės potencialas; Industry; Industry structure; Potential of industry structure.

ENLithuanian industry structure was formed as a result of economic transformation in conditions of global market competition and economic integration to the European Union. The market failures and imperfections are revealed in the industry of Lithuania, especially in the areas of progress of science and technique, information technologies and management. The significance of low value-added industries in Lithuania is obvious, and higher technologies are not used in such level as in the developed countries. It is essential that Lithuanian industrial companies identify their comparative advantage in the products of traditional branches of industry. Nowadays industry companies are forced to seek for the means to withstand global competition. Considering the results of restructuring the industry, it is important to evaluate a set of factors, affecting industry’s activity and structure. This paper presents the analysis of changes of Lithuanian industry structure in 2000-2008 and the evaluation of the potential of the structure of manufacturing industry by using modified Indices of the Long Run Income Potential of Industry Structure. In order to assess the changes in the structure of manufacturing industry five key characteristics of industries - value added, wage per employee, export growth, export intensity and output growth - are outlined and used in this study. The results of Indices of the Long Run Income Potential of an industry structure reveal the possibilities of Lithuanian industry branches to operate and generate increasing incomes in the long term. [From the publication]