LTStraipsnis skirtas žinomam tarpukario Lietuvos architektui, dailininkui, scenografui ir pedagogui Vladimirui Dubeneckiui (1888–1932). Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai nemažą kūrybinį palikimą. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų tas, kad, būdamas ne lietuvis, jis tapo pirmuoju tautinio stiliaus ieškotoju Lietuvoje. Straipsnyje aptariama V. Dubeneckio kūrybos dalis, kurioje atsispindėjo tautinio stiliaus paieškos visuomeniniuose interjeruose. Straipsnio apžvalgai atrinkti trys ryškiausi V. Dubeneckio projektuoti interjerai (Karmėlavos bažnyčia – 1919 m., Frumkinų parduotuvė – 1922 m. ir „Lietuvos“ viešbutis – 1925 m.) bei jų sąveikos su tarpukario laikotarpiu architektūroje besireiškusiu tautiniu stiliumi, kartu aptariamas visuomeninio interjero reprezentatyvumo aspektas kaip vienas būdingiausių konceptualių interjero siekių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "tautinis stilius"; Baldų istorija; Interjero istorija; Interjerų istorija; Tarpukario Lietuvos interjeras; Tarpukario interjeras; Tautinis stilius; Tautiškumas; Vladimiras Dubeneckis; "national style"; Folk style; Furniture history; History of interiors; Interior design history; Interwar Lithuanian interior; Interwar interior; Nationality; The history of furniture; Vladimir Dubenecky.
ENThe paper is dedicated to the famous Lithuanian interwar architect, painter, set designer, teacher Vladimir Dubenecky (1888–1932). Russian-born artist who lived and worked in Kaunas (in 1919–1932), has left for Lithuania significant heritage of creative work. One of the unique features of V. Dubenecky‘s creative biography was that, being not a Lithuanian, he became the first seeker for the Lithuanian national style in architecture and interior design. The part of V. Dubenecky‘s projects, which reflects search for the national style in the interior design, is discussed in the paper. Three public interiors designed by V. Dubenecky are selected for a review (Karmėlava Church (1919), Frumkinai Store (1922) and "Lietuva" hotel (also named "Metropolis" hotel) (1925) as well as their interaction with the national style which was expressed in the Lithuanian interwar architecture. Representativeness, as one of the most characteristic conceptual aspirations in public interior, is also discussed. [From the publication]