Miesto kompozicijos sampratos klausimu

LTEgzistuoja daug skirtingų urbanistinės arba miesto kompozicijos sampratų, kurios skiriasi tiek objekto apimti ir ribomis, tiek ir kokybinio turinio nusakymo aspektais. Terminas ir sąvoka daug dažniau bei plačiau vartojami postsovietinėje urbanistikoje, o Vakaruose jie yra kur kas siauresni. Galima išskirti kelias skirtingas urbanistikos tradicijas, kurios skirtingai traktuoja ir patį urbanistikos kompozicijos objektą, ir tyrimo prielaidas: tai Vakarų urbanistikos tradicija ir postsovietinė. Pirmoji dėl miesto formavimo ypatumų ir veikiamų sociokultūrinių sąlygų suformavo lokalesnį požiūrį į miesto kaip visumos estetinį kūrimą. Antroji urbanistinė tradicija, paveikta kitokios miesto kūrimo patirties, suformavo kur kas platesnę (visa apimančią) urbanistinės kompozicijos sampratą. Miestų centrų plėtotės pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad šiai raidai buvo pasirinkti ir realizuojami dar sovietiniais metais sukurti urbanistiniai konceptai, kurie ne visada koreliavo su tradicine miesto struktūra ar miestovaizdžiu. Kodėl, stipriai pasikeitus sociokultūrinio konteksto sąlygoms, miesto raidos ir vaizdo formavimo konceptai nepakito – nėra iki galo aišku. Veikiausiai socialinės tvarkos transformacija dar nereiškia mentalinės transformacijos, o sprendžianti urbanistinės plėtros klausimus konjunktūra tam tikru momentu nepakito ir idėjų bei požiūrių nebuvo pakankamai (juolab kad sprendimo galias turėjo tos pačios kartos ir urbanistinės mokyklos specialistai).Reikšminiai žodžiai: Erdvės suvokimas; Estetiniai urbanistikos principai; Meniniai urbanistikos principai; Miesto kompozicija; Urbanistinė erdvė; Urbanistinė kompozicija; Cities aesthetic qualities; Urban composition; Urban design; Urban space; Visual perception.

ENA number of different urban or city composition concepts exist, which differ by both scope and boundaries of an object and aspects of qualitative content definition. The term and concept are much more frequently and widely used in post-soviet urban development science, while in the West they are much narrower. Several different urban development science traditions can be distinguishing, which differently treat both the object of urban composition itself and research prerequisites, i.e. Western urban development tradition and post-soviet. The first tradition affected by urban development peculiarities and sociocultural conditions shaped more local attitude to aesthetic development of a city as the whole. The latter urban tradition affected by different urban development experience shaped much broader (overall) concept of urban composition. Examples of city centre development in Lithuania show that urban concepts created back in soviet times were chosen and realised for this development, which not always correlated with the traditional city structure or city landscape. Why following radical change in sociocultural context conditions, urban development and landscaping concepts have not undergone any changes - it is not completely clear yet. Most probably social order transformation does not necessarily mean mental transformation, and when dealing with urban development matters, market has not changed at a certain moment and ideas and attitudes were insufficient (in particular, considering the fact that decision-making powers belonged to the experts of the same generation and urban school).