LTČiurlionio kūryba dažniausiai suvokiama kaip muzikinių ir vizualiųjų sandų tarpusavio įtampa. Suprantama, juk dailininkas buvo profesionalus kompozitorius ir šia patirtimi praturtino savo paveikslus. Muzika Čiurlioniui buvo labiau meninė bendravimo kalba, padedanti suprasti gamtą ir visatą, o ne priemonė, turinti varžytis su nutapytu paveikslu (girdėdamas muziką gamtoje ją norėjo perkelt į tapybą). Jis gerai žinojo abiejų meno rūšių ribas, todėl jam nerūpėjo nei spalvų muzika, nei absoliuti tapyba. XX amžiaus pradžios kultūrinis klimatas netiesiogiai susiejo kai kurių to meto kūrėjų kūrybą: panašių meninių idėjų galima atrasti ir Čiurlionio amžininkų darbuose. Pavyzdžiui, muzikines temas, muzikos užuominas ar muzikinius instrumentus aptiksime ir F. Kupkos, E. Muncho, Rudolfo Adameko, čekų simbolizmo tapytojo Jano Zrzavy kūriniuose. Pastarasis, kaip ir Čiurlionis, suvokė, jog dvasinėms formoms atrasti reikia beribės kantrybės, nuolankumo ir subtilumo. Fotografo Františeko Drtikolo fotografijose ir piešiniuose yra „sudvasintos“ gamtos tema, kuri buvo svarbi ir Čiurlioniui. Čekijoje gimęs vokiečių tapytojas Wenzelis Hablikas, kaip ir Čiurlionis piešė išgalvotus miestus. Vis dėlto, jei Vakarų meno istorijoje Čiurlionio vardas ir būna paminėtas, tai dažniausiai tik sąsajoje su abstrakcijos pradininkais, tokiais kaip Kandinskis, Kupka ar Mondrianas, arba rusų simbolizmo bei avangardo kontekste. Jis lig šiolei lieka „vienišius“, ne biografiniu ar psichologiniu požiūriu, o kaip figūra, neįleidusi šaknų to meto kultūroje, ir dėl neaiškios vietos tarp įvairių meno rūšių.Reikšminiai žodžiai: Braižyba; Dailininkai; Dailininkų kūriniai; Garsai; Grafika; Lietuvos dailės istorija; Lietuvos kultūros istorija; Lyginamoji dailėtyra; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Meno sampratos; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Muzika; Spalvos; Spaustuvės; Tapyba; Art conceptions; Artists; Chiselling; Colors; Comparative fine art criticism; Engraving; Graphics; Lithuanian art history; Lithuanian cultural history; M. K. Čiurlionis; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Music; Painting; Printery; Sounds.
ENMikalojus Konstantinas Čiurlionis' creation is usually understood as mutual tension of musical and visual components. It is understood since the painter was a professional composer and enriched his paintings with this experience. Čiurlionis regarded music more as an artistic communication language helping to understand nature and universe, rather than a means supposed to compete with a painted picture (when hearing music in nature he wanted to transfer it into painting). He was well aware of the boundaries of both arts, therefore he was not interested in either music of colours or absolute painting. Cultural climate of early 20th century indirectly linked creation of some artists of that time: similar artistic ideas can be found in works of Čiurlionis' contemporaries. For example, musical themes, music hints or music instruments can be found also in the works of F. Kupka, E. Munch, R. Adamek, Czech symbolist painter Jan Zrzavy. The latter, same as Čiurlionis, understood that discovery of spiritual forms requires endless patience, obedience and subtlety. In photographs and pictures by photographer František Drtikol's the theme of "spiritualised" nature can be found, which was considered important by Čiurlionis as well. German painter Wenzel Hablik born in Czech Republic, same as Čiurlionis, depicted fancy cities. Nevertheless, if Čiurlionis' name even is mentioned in the history of Western art, then usually in relation with abstraction pioneers, such as Kandinsky, Kupka, or Modrian, or in the context of Russian symbolism and avant-garde. Until now he still is a "loner", not in biographical or psychological respect, but rather as a figure which did not manage to root in culture of his time and also because of uncertain place among various arts.