Neatsakyti ir diskutuotini tarpukario Lietuvos kariuomenės (1938-1940) istoriografijos klausimai

LTIki šiol didžiausią veikalą apie tarpukario Lietuvos kariuomenę yra pateikęs V. Statkus. Vėliau pasirodė A. Liekio, G. Surgailio,V. Lesčiaus darbai. Vis dėlto stokojama naujų studijų tarpukario Lietuvos kariuomenės istorijos tema ir naujos informacijos, kuri leistų pašalinti metų metais neužpildomas „baltas dėmes“. Straipsniu siekiama karo istorijos mėgėjo akimis pažvelgti į jos neatsakytus klausimus, diskutuotinas aplinkybes, šaltinius ir Lietuvos kariuomenės veiksmų lemtingais 1938–1940 m. vertinimus. Autorius daro išvadą, kad istorijos tyrimuose nepakankamai taikoma Lietuvos kariuomenės ir kitų to meto šalių kariuomenių lyginamoji analizė, beveik nenagrinėjama to meto karinių konfliktų ir Antrojo pasaulinio karo patirtis kariuomenės organizacijos, taktikos, ginkluotės ir kt. aspektais. Dėl nepriklausomos Lietuvos Respublikos okupacijos atsirado takoskyra tarp Lietuvos ir išeivijos darbų ir šaltinių. Į šių šaltinių ypatybes atliekant Lietuvos kariuomenės istorijos tyrimus būtina atsižvelgti. Kai kurie iš jų, pvz., Lietuvos kariuomenės statutai, retai naudojami. Lietuvos kariuomenės istorijos tyrimuose turėtų būti daugiau istorinių vertinimų, kurie, galbūt ir diskutuotini, ją praturtintų ir populiarintų. Labai reikalingas žinyno formos, geriausiai grupės istorikų parengtas, leidinys apie tarpukario Lietuvos kariuomenę, jos istoriją, organizavimą, ginkluotę, kitus kariuomenės gyvenimo ir veiklos aspektus, kuriame būtų nurodyti ir svarbesni tyrimai.Reikšminiai žodžiai: 1938-1940; 1938-1940 m.; Artilerija; Ateities tyrimų problematika; Istoriografija; Kariuomenės ginklai; Karo aviacija; Karo technika; Kavalerija; Lietuvos istoriografija; Lietuvos kariuomenė; Neatsakyti klausimai; Pėstininkai; Vertinimai; Šaltiniai; 1938-1940; Armament; Artillery; Assessments; Cavalry; Historiography; Infantry; Lithuanian army; Lithuanian historiography; Lithuanian troop: 1938-1940; Sources; Topics of future researches; Unanswered questions; War aircraft; War enginery.

ENUntil now the largest work about interbellum Lithuanian Army was written by V. Statkus. Later, works by A. Liekis, G. Surgailis, V. Lesčius were issued. Nevertheless, new studies on interbellum Lithuanian Army history are missing and there is a lack of new information which would allow to fill in "white stains" that have not been filled in for years. The purpose of the article is to take a history amateur's look at unanswered questions, debatable circumstances, sources and assessments of the actions of the Lithuanian Army in the decisive 1938 – 1940. The author makes a conclusion that comparative analysis of the Lithuanian army and other countries' armies of the same period is insufficiently applied in historical researches, experiences of military conflicts and World War II are hardly discussed in the aspects of army organisation, tactics, weapons, etc. Occupation of the independent Republic of Lithuanian resulted in divide between the Lithuanian and emigrants' writings and sources. Peculiarities of these sources must be considered when researching the history of the Lithuanian Army. Some of them, e.g. the statutes of the Lithuanian Army are rarely used. Studies of the Lithuanian Army history should contain more historical evaluations, which though probably debatable would enrich and popularise it. A publication in the form of a reference book, in optimum case compiled by a group of historians, about the interbellum Lithuanian Army, its history, organisation, weapons, other aspects of army life and activities, containing references to major researches, is highly needed.