Lietuvos Respublikos karinė teisėsauga : Armijos teismas 1919-1922 metais

LTŠiuo metu svarstoma teisinės valstybės idėja, todėl būtina įvertinti Lietuvos Respublikos (1919- 1940) karinio teisingumo istorinę raidą. Šalies karinių teismų sistema, taip pat kaip Latvijos ir Estijos sistemos, buvo kuriama, remiantis carinės Rusijos imperijos baudžiamosios teisės ir proceso šaltiniais. 1869 m. Karinių įstatymų sąvadas ir 1903 m. Baudžiamasis statutas, kiti baudžiamieji įstatymai ir teisės normos buvo pakoreguoti karinių teismų struktūros ir kompetencijos aspektais ir neprieštaravo Lietuvos valstybės įstatymams, Konstitucijai ir kariuomenės organizacijai; taip jie tapo reikšmingais specialios (karinės) baudžiamosios teisės ir teismų šaltiniais. 1919 m. liepos 7 d. įkurtos pagrindinės, svarbiausios karinės teisės ir teisėtvarkos institucijos – Armijos teismas ir Karinė gynybos taryba, taip pat pradėjo veikti Pulko ir Karo teismai, vėliau Karininkų garbės teismas. Apeliaciniams ir kasaciniams skundams nagrinėti įsteigtas Vyriausiasis Tribunolas. Tiriamuoju laikotarpiu Pulko teismo kasacinė instancija buvo Armijos teismas. Armijos teismas ir Krašto apsaugos ministerijos juriskonsulto įstaiga buvo vienintelės institucijos, atsakingos už karinės teisėtvarkos bei teisinės sistemos sukūrimą.Armijos teismo teisininkai, nepriekaištingos moralės, įgiję aukštąjį teisinį ir karinį išsilavinimą, taip pat bendrųjų kompetencijų teismo darbuotojai atliko reikšmingą darbą – greitai nagrinėdavo teismo bylas ir skirdavo griežtas bausmes. Armijos teismas bendradarbiavo su Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijomis, kitomis karinėmis struktūromis, garsėjo plačia kompetencija, nagrinėjo nusikalstamas veikas, kurias įvykdė karininkai, kareiviai, kariniai pareigūnai, Krašto apsaugos ministerijos tarnautojai, karo belaisviai, kariškiai ir civiliai, pažeidę karinės tarnybos ir drausmės reikalavimus, taip pat tam tikrų nusikaltimų civilines bylas. 1919-1922 m. Teismas išnagrinėjo daugiau nei tūkstantį bylų dėl nusikaltimų, įvykdytų kariškių ir civilių; viena iš garsiausių ir sudėtingiausių – Lenkijos karinės organizacijos (POW) byla. Armijos teismas skirdavo pinigines bausmes, areštą, laisvės atėmimo bausmes, kurios turėjo būti atliekamos paprastame ir sunkiųjų darbų kalėjimuose ar areštinėje (karo kalėjime), drausmės dalyse, kalėti iki gyvos galvos arba mirties bausme sušaudant, tačiau tuo nebuvo piktnaudžiaujama. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1919-1922; Armija; Armijos teismas; Bylų statistika; Istorinė raida; Karinio valstybės gynėjo institucija; Karinė teisėsauga; Karo teisė; Lietuvos Respublika; Struktūra; Teismas; Veiklos principai; Vyriausiasis Tribunolas; 1919-1922; Army; Army court; Code of activity; Court; Historic development; Lithuania; Military Council for thr Defence; Military justice; Military law; Structure; Supreme Tribunal; The Republic of Lithuania; The statistics of cases.

ENAt present, the idea of a legal state is being discussed; therefore, it is necessary to evaluate the historic development of the military justice (1919- 1940) of the Republic of Lithuania. The system of military courts of the country, just like the systems in Estonia and Latvia were created on the basis of military courts in tsarist Russia which were substantiated by sets of criminal laws of pre-war Russia. The collection of military laws of 1869 and the Criminal Code of 1903 as well as all legal norms, which were corrected from the point of view of the organization of military courts and competence, did not contradict the laws of the Lithuanian State, the Constitution and the army organization and thus became the essential sources of the special (military) criminal law and trial. On 7 July 1919, the main and most significant institution of military law and order, the Army (Troops) Court and Military Council for the Defense, alongside the functioning Regiment Court and Court Martial and later the Officers' Court of Honor started operating. The supreme appeals and military cassation institution was a civil court - the Supreme Tribunal. During the period under discussion, the Army Court acted as a cassation institution for the Regiment Court only. The Army Court and the Legal Advisor's (Jurisconsult's) Office of the National Defense Ministry were the only institutions responsible for the military law and order and the creation of the legal system.Military jurists with irreproachable morale boasting a higher legal and military education working at the Army Court, just like court employees of general competence, performed a significant job - analyzed court cases fast and applied strict punishments. The Army Court cooperated with the institutions of the Ministries of Justice and Internal Affairs, other military structures, enjoyed a wide-range competence, heard criminal acts, committed by officers, soldiers, military officials, civil servants of the National Defense Ministry, prisoners of war, military personnel and civilians jointly, if their content dealt with general offences against military service and discipline, as well as civilian cases for certain crimes. During the period of 1919-1922, the Court heard more than a thousand cases concerning crimes, committed by military personnel and civilians, the most complicated of which was the case of the Polish military organization (POW). The Army Court imposed monetary punishment, arrest, imprisonment to be executed in ordinary heavy-labor prisons or in custody (Military prison), in disciplinary structures, also sentenced perpetrators to life imprisonment or capital punishment by shooting, yet it did not abuse capital punishment. [text from author]