Valstybės kūrimo kaina : Lietuvos visuomenė ir kariuomenės rekvizicijos 1919-1923 m.

LTStraipsnio tikslas – parodyti Lietuvos gyventojų, iš kurių 76% vertėsi žemės ūkiu, požiūrį į 1919–1923 m. valdžios vykdytas rekvizicijas, atskleisti šio požiūrio kaitą ir priežastis, paskatinusias pokyčius, taip pat analizuojama visuomenės požiūrio įtaka rekvizicijos politikos formavimui. Vykstant Nepriklausomybės kovoms ir kelerius metus po jų (1919–1923 m.) Lietuvos kariuomenė buvo aprūpinama rengiant rekvizicijas. Plataus asortimento maisto produktų ir buities reikmenų tiekimo prievolės teisinio reglamentavimo sistema, paskirstymo ir surinkimo aparatas dėl sunkių sąlygų buvo kuriami paskubomis, naudojantis vokiečių kariuomenės aprūpinimo patirtimi. Rekvizicijų politika Lietuvoje 1919–1923 m. buvo formuojama stengiantis suderinti ūkininkų padėtį lengvinančias priemones su griežtais, principingais reikalavimais vykdyti paskirtas prievoles. Taip pat tobulinta produktų surinkimą reglamentuojanti teisinė bazė, skolų išieškojimo sistema.Visa tai padidino rekvizicijų surinkimo efektyvumą nuo 50 proc. pirmaisiais valstybingumo metais iki 80 proc. vėlesniu laikotarpiu. Nors rekvizicijų surinkimas vyko ne visai sklandžiai, Lietuvos kariai nebadavo. Lietuvos valdžios vykdomos rekvizicijos dėl karo ir okupacinės politikos krašto gyventojų buvo sutinkamos nevienareikšmiškai: pirmaisiais valstybingumo metais netrūko pasiaukojimo ir patriotinio entuziazmo, vėliau natūrinių mokesčių ir prievolių našta kėlė vis daugiau nepasitenkinimo. svarbiausia priežastimi tapo dažnos rekvizicijų metu kildavusios problemos: neteisingas mokesčių paskirstymas, nekorektiškas ar nesąžiningas pareigūnų elgesys, neveiksmingas skolų išieškojimas ir pan. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos kariuomenė; Lietuvos kariuomenės aprūpinimas; Rekvizicijos; Valstiečiai; Valstybingumo kūrimas; Valstybė; Army requisitions; Lithuanian army; Peasants; Requisitions; Setting of statehood; State; Supply of the army of Lithuania.

ENThe purpose of the study is to reveal the attitude of the Lithuanian population, 76% of which were peasants, to the state-led requisitions, to show a change in that attitude and causes that triggered the change as well as demonstrate the impact of societal attitudes on the formation of requisitions policy. During the fighting for the independence and for several years afterwards (1919-1923), the provision of the army of Lithuania was carried out through requisitions. Legal regulation of wide-scope obligatory food product and equipment deliveries to the state, their collection and distribution apparatus were being hastily created because of the then complex circumstances by making use of the German armies provision experience. Requisition policy in Lithuania in 1919-1923 was being formed by trying to coordinate measures facilitating the state of farmers with strict and exacting requirements. The legal base, regulating the requisitions and the system for the exaction of debts, was also improved.All these measures increased the effectiveness of requisition collection from 50% during the first years of the statehood to 80% in subsequent years. Due to these measures, the army experienced almost no major food shortage. The population, impoverished by the war and German occupational policy, met requisitions, carried out by Lithuanian governing bodies, with mixed feelings: the first years of the statehood brimmed with self-sacrifice and patriotic enthusiasm, while later the burden of taxes-in-kind and obligatory product deliveries caused ever increasing dissatisfaction. The underlying cause of this was problems arising during the requisitions: unfair distribution of taxes, incorrect or dishonest behavior of officials, ineffective exaction of debts, etc. [text from author]