Vokiečių karinės okupacijos poveikis Lietuvos visuomenei ir besiformuojančiam valstybingumui 1915-1919 m.

LTAprimus karo veiksmams Lietuvoje 1915 m., Vokietija neturėjo vienos tolesnių veiksmų okupuotose teritorijose programos. Tačiau negalima teigti, kad okupacija buvo savitikslė. Tuo laikotarpiu lietuviai ir Rytprūsių vokiečiai dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių (religinių skirtumų, tradicinio priešo įvaizdžio, luominės visuomenės liekanų ir pan.) tebebuvo vieni kitiems labai svetimi. Vokiečių karinis administracinis vienetas Oberostas buvo itin griežtos struktūros ir represyvaus pobūdžio. Iš esmės tai nebuvo pačios Berlyno valdžios sugalvota ir aprobuota politika. Oberostas buvo įkurtas Pauliaus Hindenburgo (Paul von Hindenburg) ir Ėricho Liudendorfo (Erich Ludendorff) iniciatyva ir jų sumanymas lėmė jo pobūdį. P. Hindenburgas ir Ė. Liudendorfas, kurdami Oberostą buvo veikiami ir gimstančio vokiškojo nacionalizmo idėjų. Jos grįstos keliomis ideologinėmis klišėmis: „vokiečių darbas“, „vokiečių kultūros įgyvendinimas“, „susisiekimo politika“. Įkūrėjai, organizuodami Oberostą kariuomenės principu (taip pat ir aktyviosios kariuomenės Rytų fronte), tuo pat metu prasilenkė su esminiu karinės struktūros formavimo principu – neatsiribojo nuo politikos.Nors buvo leista tik selektyvi, griežtai kontroliuojama lietuvių ir kitų vietos inteligentų veikla, jau 1917 m. pavasarį dėl pasikeitusios tarptautinės situacijos ji vokiečiams grasino jei ne atsisukti prieš juos pačius, tai bent išsprūsti iš kontrolės. Žiūrint iš kitos pusės, tokia įvykių raida savo ruožtu žadino vis didesnes lietuvių nepriklausomo gyvenimo viltis. 1918 m. lapkričio mėn. Vokietijoje kilo revoliucija, sunaikinusi administracinę struktūrą šalyje ir okupuotose teritorijose. Tačiau, priešingai nei tikėjosi ekstremalieji radikalai, didžioji vokiečių kareivių dalis nenuėjo su jais ir liko ištikima tradiciniam auklėjimui ir vokiečių vertybių sistemai. Naujoji Vokietijos valdžia tuo metu patvirtino lietuvių valdžios struktūrų kūrimą kaip sudedamosios vokiečių teisinės struktūros dalys aprobuotoje „Randstaaten“ („pakraščių valstybių“) koncepcijoje. Paradoksalu, tačiau tai kuriam laikui revoliucinėje aplinkoje tapo tikru lietuvių valdžios išsigelbėjimu. Vokiečiams ėmus atitraukti savo pajėgas iš užimtų žemių, didžiuosiuose miestuose ir susisiekimo linijose bei šalia jų savo valią diktavo iš fronto grįžtantys kareiviai. Būtent į jų nuotaikas ir laikyseną buvo sutelktas besiformuojančios lietuvių valdžios dėmesys. Vokietijos struktūros Lietuvoje nuo 1918 m. lapkričio revoliucijos iki galutinio vokiečių pasitraukimo, patyrė keletą raidos ir santykių su Lietuvos vadovaujančiais organais etapų.[...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1915-1919 m.; I pasaulinis karas; Karinis bendradarbiavimas; Lietuvos visuomenė; Oberostas; Okupacija; Poveikis valstybingumo formavimuisi; Prūsija; Vokietija (Germany); Vokiečių karinė okupacija; Vokiečių politiniai planai; 1915-1919; German military occupation; Germany; Lithuanian society; Military contribution; Oberost; Occupation; Prussia; The impact on statehood formation; World war I.

ENHaving occupied the territory of Lithuania in 1915, Germany had no unified program regarding the future of the occupied territories; therefore, there is no basis to claim that the occupation was an end in itself. At that time, Lithuanians and Prussian Germans remained truly alien to each other due to different historical circumstances (religious differences, traditional image of the enemies, remnants of the estates of the society). The German military administrative unit Oberost sported an extremely severe and repressive character. In essence it was a creation not of the central German authorities, but that of the military commanders Paulius Hindenburg and Erich Ludendorff, born out of their personal initiative in the environment of the formulated Prussian estate society. Nevertheless, the founders of the Oberost were influenced by the ideas of the emerging German nationalism. The very existence of the Oberost was based on the ideological clichés "German labor", "implementation of German culture", "communication policy". The founders, organizing the Oberost according to the example of the army, moreover, blending it with the structures of the active East front army, at the same time essentially violated principles of the organization of the military structure: welcomed politics into it.Though the permitted political activity of local intelligentsia was very selective and strictly controlled by the occupants, in the spring of 1917, alongside a change in the international situation, the permitted "political games" threatened if not to turn against the Germans themselves, then at least to get rid of the German control. Looking from another perspective, such a situation stimulated ever growing hopes of the Lithuanians pertaining to the restoration of their statehood. In November of 1918, a revolution erupted in Germany destroying the administrative structure of the occupied territories as well. However, contrary to the expectations of extreme radicals, the majority of German soldiers did not follow them and remained loyal to traditions and the system of German values. The new German authorities acknowledged the forming Lithuanian governance structures as a composite component of the approved "Randstaaten" concept. It is a paradox, but for a certain time, this was a genuine salvation of the Lithuanian power in the unstable revolutionary situation. When Germans started withdrawing their forces from the occupied territories on the East front, a great mass of German soldiers, returning from the front, started dictating their will in major Lithuanian cities and communication lines and areas next to them. Thus, the forming Lithuanian governing bodies had to pay the utmost attention to German soldiers' disposition and attitude. German structures in Lithuania after the 1918 November revolution until their final withdrawal, experienced several stages of their development and relations with Lithuanian governing bodies. […]. [text from author]