Požiūrio į teisinį paprotį kaitos tendencijos : teisinis paprotys - nykstantis ar svarbus teisės šaltinis

LTPaprotys daugelyje teisinių sistemų užima jam priklausančią vietą. Teisinis paprotys niekuomet nebuvo visiškai ignoruojamas. Bent jau tarptautinės komercijos srityje jo praktinis vaidmuo akivaizdus nuo viduramžių iki šių dienų. Tolstant nuo etatistinės teisės sampratos, į teisinį paprotį atsigręžiama vis dažniau: pripažįstama, kad valstybė neturi ir negali visko reglamentuoti, kad teisinis paprotys leidžia išspręsti ir išsprendžia visuomenės konfliktus; atkreipiamas dėmesys, kad įstatymai tėra visuomenėje jau susiklosčiusių taisyklių formalus įtvirtinimas ir kad visuomenės nuostatų neatitinkantys įstatymai yra neveiksmingi. Lietuvos pozityviojoje teisėje taip pat įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais teisiniai santykiai reglamentuojami pagal papročius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.4 str.). Taigi teisinis paprotys Lietuvoje pripažįstamas pirminiu teisės šaltiniu. Šiame straipsnyje lyginamuoju, sisteminiu, istoriniu ir loginiu metodais nagrinėjamas teisinis paprotys, jo samprata, požymiai, taip pat jo vieta Lietuvos teisės sistemoje ir svarba teisinio reguliavimo mechanizme. Tai svarbu ne tik teisės mokslui, bet ir praktikai, nes CK paprotį pripažįsta pirminiu teisės šaltiniu, be to, papročiais dažnai remiamasi prekyboje bei kitose srityse, taigi būtina jį tinkamai taikyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinė teisė; Teisinis paprotys; Teisės šaltiniai; Teisės šaltinis; Civil law; Legal custom; Legal sourses; Source of law.

ENA custom is such a commonly accepted rule of conduct which, though not established in the law, is entrenched in a particular area due to people having been guided by it and having observed it for a long time. In order to be acknowledged as a custom, a certain rule of conduct has to comply with the following criteria: universality, longevity and continuity (quantitative criteria used to define a custom), justice, and necessity (quantitative criterion). Customs are acknowledged as sources of law in every legal tradition. Customs in common law (along with traditions, court judgements, royal prerogative) constitute unwritten sources of law. In continental law, customs arc considered as primary legal source. However, customs arc largely ignored due to their allegedly limited practical significance. At present, customs independently regulate certain spheres of life. They have a particularly important role in international law and in the area of civil and commercial laws. Customs, as a source of civil law, are widely applicable in international trade and maritime affairs. In Lithuania, customs are also accepted as a source of law. This is also established in legislation. As provided for in Article 1.4 of the Civil Code, customs in the Lithuanian civil law are applied in several circumstances: when the law directly requires its application; customs may also be applied if it is provided for by a contract concluded by parties. It is believed that customs in labour law also ought to be considered as sources of labour law despite the fact that the Labour Code does not include customs among the sources of labour law. Though customs in Lithuania play a highly significant role in family relations, Part 3 of Article 3.2. limits their application by establishing that they are to be applied exclusively in cases provided for by legislation.Nevertheless, affinity relationships are based on customs and traditions, and affinity is likely to create legal consequences only in cases provided for by laws. [From the publication]