Jaunų pilnamečių (18-20 metų) socialinė branda - nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų jiems taikymo veiksnys

LTStraipsnyje nagrinėjama baudžiamosios teisės, kriminologijos, psichologijos bei sociologijos mokslų sankirta, atsiradusi 2003 m. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, numačius jame galimybę jauniems pilnamečiams (18-20 m.), padariusiems nusikalstamą veiką, taikyti kai kuriuos nepilnamečiams skirtus baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kai jauno pilnamečio socialinė branda prilygsta nepilnamečio brandai. Analizuojama socialinės brandos samprata ir jos turinys tiek iš psichologinių, tiek iš teisinių pozicijų, apžvelgiamos tarptautinių teisės aktų rekomendacijos ir užsienio valstybių patirtis sprendžiant socialinės brandos nustatymo klausimus ar pasirenkant kitokį jaunų pilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų reglamentavimo būdą. Daug dėmesio skiriama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl socialinės brandos, nutarčių analizei, kritiškai vertinant Teismo iki šiol naudotus kriterijus jaunų pilnamečių socialinei brandai apibūdinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamoji atsakomybė; Jauni nepilnamečiai; Jaunų pilnamečių ypatumai; Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė; Socialinė branda; Socialinės brandos samprata; Criminal liability; Joung adults; Juvenile criminal responsibility; Of young adults within the features; Social maturity; The concept of social maturity.

ENThe article deals with the newly distinguished age group of young adults in the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Legal norms foresee the possibility to apply the peculiarities of juvenile criminal responsibility to young adults (18-20 years), when their social maturity is equal to juvenile's maturity. The term of social maturity in this context creates the intersection of criminal law, criminology, psychology and sociology and makes the judicial practice applying the legal norm of young adults complicated. The author analyzes the concept and content of social maturity both from legal and psychological perspective, also comparing with international recommendations and legal regulation of other countries. A lot of attention is paid to the practice of the Supreme Court of Lithuania in criminal cases of young offenders. The author argues that the ambiguous concept of social maturity is the main reason why the evaluation of young adults' social maturity is so rare. In judicial practice the content of social maturity is usually linked to the age of offender, occupation, mental health and some other factors, which, in author's opinion, is not enough for comprehensive evaluation of social maturity. [text from author]