Political imagery and gender in contemporary Lithuanian cinema
- Politinė vaizduotė ir lyčių vaidmenys šiuolaikiniame Lietuvos kine
- Политическое воображаемое и гендер в современном литовском кинематографе
LTStraipsnyje siekiama atskleisti dabartinių politinių ir kultūrinių pokyčių Lietuvoje įtaką vizualiems režimams bei naujoms kinematografinės vaizduotės formoms. Šiems pokyčiams analizuoti pasitelkiama Jacqucsb Lacano psichoanalizė ir feministinė kino kritika, kadangi būtent šios teorinės prieigos padeda atskleisti vizualinių kodų ir juos grindžiančių galios režimų sąveiką. Lacano psichoanalizė leidžia apibrėžti identifikacijos mechanizmą, kuris paaiškina ne tik ego formavimąsi ankstyvojoje pakopoje, bet ir žiūrovo santykį su stebimų filmų veikėjais. Remiantis šia įžvalga, feministinėje kino kritikoje žiūrovo santykis su stebimais veikėjais apibrėžiamas vuajarizmo ir fetišizmo terminais. Straipsnyje analizuojamos šių teorinių modelių įžvalgos bei parodoma, kaip jos veikia lietuviškojo kino kontekste. Detaliau analizuojami du filmai: Algimanto Puipos Nuodėmės užkalbėjimas (2007) ir Kristinos Buožytės Kolekcionierė (2008). Straipsnyje ne tik lyginamos skirtingos šių filmų vizualinės strategijos, bet kartu atskleidžiami patriarchalinės galios mechanizmai, organizuojantys šių filmų vizualią pasąmonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Identifikacija; Kito žvilgsnis; Skopinis režimas; Vuajarizmas; Fetišizmas; Identification; Gaze of the Other; Scopic regime; Voyeurism; Fetishism.
ENThe article aims to reflect the recent political and cultural changes in Lithuania and explain how these political changes relate to the more fundamental changes in the visual regime. These changes can be detected with the help of Lacanian psychoanalysis and feminist film criticism. Both psychoanalysis and feminist film criticism give us theoretical concepts and tools to analyze the interface between the visual regime and the power structures that underlie it. Lacanian psychoanalysis analyzes the mechanism of identification, which defines not only the formation of the "I" but also the identification of the spectator with the filmic characters. Elaborating this insight, feminist film criticism describes the cinematic visual regime in terms of voyeurism and fetishism. The aim of my article is to introduce these theoretical frameworks in the context of Lithuanian contemporary cinema and discuss two films: Whisper of Sin (Nuodėmės užkalbėjimas, 2007) by Algimantas Puipa and The Collectress (Kolekcionierė, 2008) by Kristina Buožytė. My interpretation aims not only to compare their different visual strategies and ideologies but also to disclose the mechanism of patriarchal power working at the heart of these films. [From the publication]
