Use of official data of state institutions in the scientific research of the papulation security
LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip valstybės institucijų (ypač baudžiamųjų justicijų) duomenys panaudojami saugumo tyrimams. Skirtingai negu mokslinė informacija, kuri specialiai gaunama tam tikriems moksliniams teiginiams patikrinti, institucinė informacija yra šalutinis šių institucijų veiklos produktas. Ji nėra tiesiogiai skirta saugumo problemoms tirti. Jos paskirtis yra užtikrinti atitinkamos institucijos veiklos kontrolę ir valdymą. Dėl to atliekant saugumo tyrimą panaudojant šiuos duomenis susiduriama su nelengvomis papildomomis problemomis. Dvi iš šių problemų yra itin svarbios. Pirma, duomenys, kuriuos teikia valstybės institucijos, dažniausiai tik netiesiogiai atspindi saugumo padėtį. Tiesiogiai šie duomenys parodo tik tai, kas domina šias institucijas ir taip, kaip to reikia jų veikloje. Saugumo tyrėjas turi rasti būdą „atkoduoti“ esančią juose informaciją apie saugumą bei jį lemiančius veiksnius. Antra vertus, duomenys, kurie gali teikti tam tikrą informaciją apie saugumą, yra paslėpti didžiuliuose įvairiausios institucinės informacijos kloduose.Tyrėjas dar turi surasti tuos duomenis, nustatyti, kokie įvairiausi instituciniai duomenys gali būti naudingi apibūdinant saugumo padėtį ir jo veiksnius. Straipsnyje nagrinėjamos dabartinio duomenų paieškos (data-mining) metodo galimybės, sprendžiant minėtas problemas. Siūloma nauja duomenų paieškos koncepcija. Pagal ją duomenų paieškos metodas yra meta-procedūra, skirta suderinti statistinių metodų panaudojimą tiriant tam tikrą objektą su tą objektą apibūdinančiomis teorijomis. Aptariama, kaip taip suprantama duomenų paieškos metaprocedūra gali būti taikoma vykdant kriminalinio saugumo tyrimus. Siūlomas atitinkamas duomenų paieškos algoritmas, skirtas naudoti kriminalinio saugumo tyrime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Duomenų paieška; Instituciniai duomenys; Nusikalstamumas; Saugumas; Saugumo tyrimas; Criminal security; Criminality; Data-mining; Security.
ENPaper discusses the problems in the detection of security information in legal and other administrative data. The authors analyse the prospects of the use of data-mining in the solution of two key problems: abundance and indirectness of these data. Security research uses two kinds of data. The first one is scientific data, designed and gathered specially for the verification of certain security theories. They are the data of criminological, sociological, psychological surveys, experimental data, etc. The second kind is data that are not designed for security research. Most of the data are the by-products of the national legal system, especially its criminal justice, of national and local institutions responsible for the maintenance of public order, and of other public agencies. All the data provide huge amounts of information destined to control and direct the activities of these institutions.There are two kinds of problems in the use of this information in security study. First, this information has to be ‘decoded’ from data describing the activities of related institutions. Second, data on security are lost in huge amounts of other public data. Thus, they have to be ‘mined’. The paper discusses the prospects of the modern information proceeding method – data-mining in the solution of both problems. A new concept of data mining as a meta-procedure is proposed. The object of this meta-procedure is supposed to be the integration of multiple current theories (for example, criminal security) and related statistical procedures. A general algorithm of such data-mining is proposed. [From the publication]
