Immunities of the witness and witnessing in the criminal procedure : the problem of identity and relation

LTMoksliniame straipsnyje analizuojama liudytojo imunitetų in abstracto baudžiamajame procese sampratos problema. Straipsnyje autorius kelia klausimą, ar ši baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta papildoma liudytojo procesinių interesų apsaugos garantija metodologiškai reglamentuojama tinkamai, ar tam tikri liudytojo imunitetai yra tinkamai suvokiami ir taikomi praktikoje. Kitaip sakant, autorius siekia analizuoti ir ieškoti atsakymų į klausimus – kaip yra ir kaip turėtų būti. Dėl šios priežasties autorius nustato du liudytojo imunitetų in abstracto elementus in concreto – liudytojo ir liudijimo imunitetus. Atrodytų, jog šios apsaugos garantijos iš esmės panašios. Iš tiesų straipsnyje atliekama analizė leidžia atsakyti, kad vertybiniu požiūriu jos yra analogiškos. Tačiau jos skiriasi įgyvendinimo mechanizmais. Autoriaus nuomone, liudytojo imunitetai saugo nuo tapimo liudytoju, o liudijimo imunitetai užtikrina apsaugą nuo liudijimo, kuris gali pakenkti pačiam liudijančiajam. Atitinkamai tai lemia ir poreikį ne tik analizuoti šiuos du elementus, bet ir jų tarpusavio santykį, turinio sąsajas. Straipsnyje pabrėžiama, kad liudytojo imunitetai in concreto siejami su apsauga nuo pareigos atskleisti dalykinę (profesinę) paslaptį, todėl teisinga manyti, kad šie imunitetai mažai tepriklauso nuo paties asmens – galimo liudytojo valios. Šių imunitetų pagrindas – valstybės priedermė neleisti net ir baudžiamojo proceso metu pakenkti kitoms konstituciškai svarbioms bei lygiavertėms vertybėms, tokioms kaip teismo nepriklausomumas, teisė į gynybą, tinkamą atstovavimą, tikėjimo laisvė, teisė būti informuotam ir kitoms. Kitaip sakant, šiais imunitetais sudaromos prielaidos išlaikyti vertybinę Konstitucijos ginamų teisinių gėrių pusiausvyrą.Liudijimo imunitetų pagrindas – liudytojo kaip asmens valia, mat tik nuo jos priklauso, ar apklausa kaip procesinis veiksmas apskritai gali būti atlikta su pačiu liudytoju. Asmens valios dominavimas čia reiškia, kad dėl liudijimo imuniteto taikymo apsispręsti gali tik pats apklausiamasis liudytojas – sutikti duoti parodymus ar ne, o jeigu taip – tai į kuriuos klausimus atsakyti, o į kuriuos ne. Vadinasi, liudijimo imunitetų skirtingumą nuo liudytojo imunitetų lemia vienintelis faktorius – asmens valia. Jos faktas ir raiška atitinkamai diferencijuoja valstybės nustatytus draudimus apskritai apklausti asmenis kaip liudytojus bei sąlyginius leidimus apklausti asmenis kaip liudytojus, tik jeigu šie duoda aiškų sutikimą tai daryti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Imunitetas; Liudytojas; Criminal procedure; Immunity; Witness.

ENThe article deals with the discussion of the concept and implementation of immunities of the witness in the criminal proceedings in abstracto. The problem is whether the additional guarantee of protection of the witness’ procedural interests, which is fixed in the Law of the Criminal Procedure, is appropriately methodologically regulated, or whether certain immunities of the witness are appropriately perceived and applied in practice, is raised in the present article. Through this reason, the author, searching for the answers to these questions - how is all this and how must all this be? - singles out, in abstracto, two elements of immunities of the witness, in concreto - the immunities of the witness and witnessing. It would seem that these protective guarantees are similar in principle. The analysis of this article allows for the answer that they are analogous from the point of view of their value. However, they differ by the mechanisms of implementation. According to the author, the immunity of the witness protects the person from becoming a witness, whereas the immunity of witnessing secures protection from witnessing, which may cause harm to the witness himself/herself. Accordingly, it also determines the need not only to analyze these two elements, but their interrelation and interrelations as well. [text from author]