Žadinti kitų kūrybiškumą : Vytauto Kavolio 75-ąjį gimtadienį minint

LTStraipsnyje nagrinėjama savita žymaus lietuvių sociologo Vytauto Kavolio įnašo į Lietuvos sociologiją pusė: aptariama galimybė kūrybiškai interpretuoti gausų ir įvairiapusį Lietuvos sociologijos klasiko paveldą. Straipsnyje įrodinėjama, kad yra dvi svarbios Vytauto Kavolio, kaip profesionalaus sociologo ir įsipareigojusio bendruomenei asmens, nuostatos, kurias reikėtų derinti tarp savęs. Profesionali nuostata į pirmą vietą iškelia pažinimo būdų įvairovę ir savikritišką nuostatą – stebėti ne tik kitų, bet ir savo pažinimo būdus. Įsipareigojusio bendruomenei asmens nuostata – tai Kavolio prisiimta atsakomybė savo kūryba žadinti kitų kūrybiškumą. Vytautas Kavolis, derindamas įvairius sociologinio pažinimo principus, kūrė originalią kultūros sociologijos koncepciją, kurią taikė tirdamas Lietuvos kultūrą, istoriją, politiką. Kita savita Kavolio sociologijos pusė – gebėjimas skaityti literatūros tekstus kaip visuomeninės raidos, konkrečios vietos ir laiko pažinimo dokumentus. Atkreipiamas dėmesys į svarbų tarpdalykinį aspektą: gausiai Kavolio vartojamos metaforos rodo, kad jis puikiai suprato santykio tarp sociologijos ir poezijos vertę: sociologui svarbu kurti paradigmines vaizduotės formas, kurios, vadovaujantis būdingu protui griežtumu ir būdingu poezijai įžvalgumu, vėliau konkretinamos, lyginamos, nagrinėjamos. Šioms vaizduotės formoms ne mažiau svarbu suteikti simbolinę išraišką, pavidalą, tvarką, simetriją ir grožį, spalvas, kurios būdingos gyvenimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybiškumas; Metaforos; Sąmoningumas; Socialiniai santykiai; Interpretacija; Poetiškumas.

ENThe article discusses unique contribution made by Lithuanian sociologist Vytautas Kavolis into the advancement of Lithuanian sociology: the author focuses on an opportunity to interpret creatively rich and multi-faceted heritage of the Lithuanian sociology master. The article argues that his work is dominated by two important approaches that should be mutually reconciled and that stem from Vytautas Kavolis’ professional work as a sociologist and as a person committed to community. Professional worldview places emphasis on the variety of cognitive tools and self-critical stance: one should study cognitive instruments employed not only by others, but also by oneself. Conviction of a person committed to community lies in an obligation that Kavolis’ took upon himself to promote creativity of other people by his own work. By combining a variety of sociological cognition principles, Vytautas Kavolis created an original conception of cultural sociology, utilized in his research on Lithuanian culture, history, and politics. Another unique side of Kavolis’ sociology is his ability to read literary texts as cognitive documents reflecting evolution of society, its specific place and time. The author emphasizes one important, inter-disciplinary feature: metaphors, richly used by Kavolis, demonstrate that he understood the value of connection between sociology and poetry very well: sociologists aim to create paradigmatic forms of imagination. Later, these forms are being spelled out, compared, and examined with precision of the mind and insightfulness of poetry.