Right to education in international legal documents

LTTeisė į mokslą yra viena iš fundamentaliųjų socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių. Šios teisės svarba ypač akivaizdi besikeičiančiame globalizacijos pasaulyje, nes teisė į išsilavinimą yra ne tik žmogaus teisė per se, bet ir būtina priemonė įgyvendinant kitas žmogaus teises, kuriant teisines ir ekonomines priemones socialinei atskirčiai, diskriminacijai, skurdui mažinti. Teisė į mokslą yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių ir regioninių žmogaus teises ginančių teisinių instrumentų. Įvairios teisminės ir kvaziteisminės tarptautinės organizacijos bei institucijos įgyvendino tarptautinių dokumentų nuostatas, taip pat analizavo pažeidimus bylose bei ataskaitose, rekomendacijose suformulavo teisės į mokslą įpareigojimų valstybėms gaires. Tačiau reikia pripažinti, jog, nors yra teisiniai ir socialiniai mechanizmai saugoti bei ginti šią teisę, didžioji dalis pasaulio valstybių nesiėmė visų galimų administracinių ir įstatymų priemonių praktiškai užtikrinti teisės į mokslą įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais tai nulemia valstybių skurdas, kartais tam tikri apribojimai ir pažeidimai yra nukreipti specifinės pažeidžiamos grupės atžvilgiu (pvz., tautinės mažumos, žmonės su negalia ir kt.). Įtakos teisės įgyvendinimui turi ir jos ekonominis, socialinis, kultūrinis pobūdis, nes šios grupės teisių interpretavimas bei realizavimas dažniausiai siejamas su reliatyviais valstybių įsipareigojimais atsižvelgiant į jų ekonomines ir socialines galimybes. Todėl teisė į mokslą paradoksaliai tampa vis labiau teorine teisine paradigma nei socialine realybe, neišvengiamai kyla ir diskusijų dėl pačios teisės apimties bei turinio.Tradiciškai teisės į mokslą turinys įvairiuose tarptautiniuose teisės dokumentuose yra apibrėžiamas konkrečiai ir aiškiai: nemokamas ir privalomas pradinis mokymas, visiems prieinamas vidurinis išsilavinimas (progresyviai įdiegiant nemokamą ir šią mokslo grandį), vienoda galimybė pagal kiekvieno gebėjimus visiems įgyti aukštąjį išsimokslinimą. Nors šios nuostatos yra pakankamai aiškios, didžiausias trūkumas yra jų deklaratyvumas ir daugiaprasmiškumas. Todėl tarptautinių organizacijų iniciatyva buvo suformuluota teisės į mokslą turinio ir masto koncepcija, nustatanti įpareigojimą įgyvendinant šią teisę atitikti galimumo, prieinamumo, priimtinumo, pritaikomumo reikalavimus. Šios nuostatos laipsniškai buvo patvirtintos ir tarptautinių bei regioninių teismų praktikoje. Tokia teisės į mokslą turinio percepcija suteikia galimybę valstybėms ir patiems teisės adresatams geriau suprasti ginamas vertybes bei nustatytus įpareigojimus ir įgyvendinti teisinio tikrumo, taip pat teisėtų lūkesčių principus teisinėmis priemonėmis ginant pažeistą teisę į mokslą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galimumas; Prieinamumas; Priimtinumas; Pritaikomumas; Teisiniai instrumentai; Teisė į mokslą; Žmogaus teisės; Acceptability; Accessibility; Adaptability; Availability; Human rights; Legal instruments; Right to education.

ENThe importance of the right to education reaches far beyond education itself. The right to education is recognized, promoted and protected at all levels - from local to global. The concept of each human right constitutes a dual perception - human rights are personified and there are particular duty-bearers, most often the states, which have certain obligations to preserve and protect those rights. This article summarizes governmental obligations, foreseen in international and regional legal human rights’ instruments, corresponding to the right to education in its entirety. The conceptual framework for the content and scope of the right to education is established by different human rights institutions and judicial bodies and implicates the concept of quantitative and qualitative measures, expressed by four guidelines - availability, accessibility, acceptability, adaptability. [text from author]