Atrastas užmirštas palikimas

LTVilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje 2010 m. pavasarį surengta antroji Monikos Bičiūnienės, nesulaukusios savo šimto metų sukakties, paroda. Paroda buvo surengta autorės sūnaus tapytojo Rimo Bičiūno bei anūkės Monikos Bičiūnaitės pastangomis ir įgyvendinta galerijos kolektyvo, Jūratės Stauskaitės bei architektės Gražinos Pajarskaitės. M. Bičiūnienės kūryboje daugiafigūrės žanrinės kompozicijos, peizažai, natiurmortai nenuginčijamai liudija savitą pasaulio matymą, puikų humoro jausmą, gamtos ir žmogaus vientisumo pojūtį. Paveiksluose pulsuoja tikras gyvenimas – kaimo, namo, miesto, gatvės. Čia pavaizduoti autorės kaimynai, žmonės, šeima. Jie transformuotų proporcijų, kartais visu ūgiu, maži, kartais dideli, nutapyti profiliu. Čia pamatysime netikėčiausias situacijas: pagrįstas realiu patyrimu, žinojimu, pasakojimais. Nuoširdi, drąsi tapybinė kalba, daugiakalbiai pasakojimai, begalinis jų spalvingumas įdomūs, aktualūs ir verti platesnės auditorijos. Ypač savita M. Bičiūnienės tapybinė raiška. Drąsios, ryškios spalvos, primenančios liaudies skrynių ornamentikos įvairovę, nenutrūkstamas pasakojimas, kiekviename paveiksle neįkyrus, bet juntamas grožio akcentavimas. M. Bičiūnienės paveikslai vaizduoja senojo Lietuvos kaimo žmones, jų darbus ir šventes, artimųjų portretus ir gėlių natiurmortus, kupinus skaidrumo, gyvybės, veržlumo. Menininkės požiūris į kūrybą buvo kasdieniškas, nesudėtingas, čia svarbiausia – noras dirbti ir daug ką pasakyti.Reikšminiai žodžiai: Liaudies dailininkė; Liaudies menas; Liaudies tapybos kryptis; Lietuvių primityvioji tapyba; Monika Bičiūnienė; Naivusis menas; Primityvioji tapyba; Folk Art; Folk art painting; Lithuanian primitive painting; Monika Bičiuniene; Monika Bičiūnienė; Naive painting; People's artist; Primitive painting.

ENIn the spring of 2010, an exhibition of work by Monika Bičiūnienė (1910-2009), who did not quite live long enough to reach her hundredth birthday, was held in the Children 's and Youth Gallery in Vilnius. The works, including multi-figure genre compositions, landscapes and still-lifes, undoubtedly attest to her unusual view of the world, her great sense of humour, and a sense of the unity of man and nature. Real life pulsates in these paintings, the life of villages, houses, cities and streets. We can observe the most unusual situations, based on real experience, knowledge and stories. This colourful exhibition is reviewed by the art critic Nijolė Nevcesauskienė. [From the publication]